Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Lietuvos paveikslas

 
2016 10 24 17:40

Rinkimai visada yra puiki proga įvertinti šalies gyventojų nuomonę apie savo valstybę ir pasirinkti kryptį, kurios pageidauja žmonės.

Ką gi rodo Lietuvos Seimo rinkimų rezultatai? Remiantis tuo, kad kitai kadencijai perrinktas nedidelis skaičius ankstesnio Seimo narių, matyti, kad, kaip ir reikėjo tikėtis, gyventojai nepatenkinti buvusiais darbais ir nori permainų. Kita vertus, gyventojai nelabai tiki tokių permainų galimybe, nes atėjusiųjų balsuoti skaičius tiek pirmajame, tiek antrajame rinkimų ture yra nedidelis ir, bendrai skaičiuojant, neviršija nė pusės turėjusiųjų rinkimų teisę.

Pagrindinės Lietuvos politinės partijos konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai turi savo pastovius rėmėjus, tai ir atsispindi kiekvienų rinkimų rezultatuose. Liberalių pažiūrų žmonių balsai suteikia liberalams 12–14 mandatų. Jie tai žino ir sakyčiau nelabai stengiasi, jų rinkimų programa pilna bendrų frazių ir tai tuo metu, kai liberalios Europos idėjos dabar įnirtingai puolamos tiek Rusijos, tiek musulmonų radikalų. Kad tik neatsitiktų taip, jog nusivylę liberalų rinkėjai per kitus rinkimus nueis pas aktyvesnę poziciją išreiškiančias partijas.

Kiek sudėtingesnė padėtis yra dėl konservatorių ir socialdemokratų partijų rinkėjų. Abiejų šių partijų rinkėjų gretos mažėja dėl objektyvių priežasčių. Socialdemokratų rinkėjas anksčiau buvo sena administracinė ir partinė nomenklatūra ir darbininkai. Bet tiek vienų, tiek ir kitų gretos retėja, žmonės sensta, išeina į geresnį pasaulį, o darbininkų skaičius Lietuvoje irgi mažėja. Sunku prisiminti, kada buvo atidaryta didesnė gamykla Lietuvoje. Jaunimo pritraukti į savo gretas šiai partijai nepavyko, nors tarp jaunimo kairuoliškos idėjos yra populiarios. Pagrindinė priežastis yra tai, kad iš esmės jokių radikalesnių įdomių idėjų, kaip spręsti problemas, nebuvo pasiūlyta. Tai liudija apie būtinybę iš esmės apsvarstyti šios partijos programą ir jos tikslus.

Su panašiomis problemomis susiduria ir konservatoriai: jų senasis ištikimas elektoratas – tremtiniai, politiniai kaliniai, irgi mažėja. Bandymas pritraukti jaunesnių rinkėjų nelabai pavyko. Gal todėl, kad už kelių jaunų veidų matėsi būrys seniai žinomų konservatorių partijos veikėjų, kurių darbą valdžioje dauguma gyventojų, matyt, vertina nepalankiai. Žavėjimasis „Facebooku“ ir kitomis socialinių tinklų naujovėmis sukūrė iliuzija, kad šios partijos palaikymas yra didesnis. Bet gyvenimas eina savo vaga ir patys „Facebooko“ įkūrėjai pripažino, jog teikė visuomenei kai kuriuos padidintus duomenis apie savo populiarumą. Taigi, tūkstantis laik‘ų „Feisbuke“ tikrai nelygus tūkstančiui rinkėjų balsų.

Tikriausiai dalį jaunimo atbaidė ir bandymas tyčiotis iš oponentų, kas nėra priimtina pakankamai kultūringai Lietuvos visuomenei. Kažkaip nemaloniai nuskambėjo Ingridos Šimonytės pasiskelbimas sveikatos apsaugos ministre dar nepasibaigus rinkimams. Primityvaus humoro ir savigyros buvo daug, konkretesnių kalbų apie užsienio ar Europos reikalus, kuo anksčiau pasižymėjo konservatoriai, pritrūko.

Savo nedidelį, bet nuolatinį būrį rinkėjų turi ir lenkai bei „tvarkiečiai“. Lenkų bendruomenei didelę įtaką daro politinių įvykių raida Lenkijoje, na, o „tvarkiečių“ elektoratas – tai visais klausimais – nuo pasaulio raidos iki kaimynų sodybos statybos – savo nuomonę turintis tikras lietuvis, „už Lietuvą, vyrai“.

Laimėtojas šį kartą yra lyg naujas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nors iš tiesų ne pavadinimuose esmė. Laimėjo Lietuvos regionų rinkėjas, kuriam Vilniaus valdžia ir jos vykdoma politika nepatiko. Beje, būsimų partijos Seimo narių sąraše nėra daug jaunimo, tai vidutinio amžiaus žmonės, atstovaujantys savo gyvenamąją vietą. Šį kartą Lietuvos rinkėjai nerizikavo, per daug susikaupė kasdieninių problemų, kartinančių eilinių žmonių gyvenimą, kurioms spręsti „Vilniaus“ valdžia dėmesio neskyrė. Todėl regionų rinkėjai pasirinko tik jiems žinomus žmones: gal tie žvaigždžių iš dangaus neatneša, bet šalia ir ūkiškai gyvena.

Ar taip bus, gyvenimas parodys. Valdyti valstybę, tokią mažą kaip Lietuva, kuri yra priklausoma nuo išorės pasaulio, vien ūkiško sumanumo nepakanka. Pirmas testas bus, ar nugalėjusios partijos vadovas sugebės atsilaikyti prieš Rusijos spaudimą, susijusį su jo verslu, ir nauja Vyriausybė drąsiai kalbės su kaimynais.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"