TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvos piliečiai – dovanų

2015 02 12 6:00

Kas pasikeitė Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus - nuo tada, kai į postą skiriama dabartinė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ištarė chrestomatinę tapusią frazę: „Pati blogiausia mama yra geriau už geriausią globėją“?

Lietuvos valdžios vyrai ir moterys, tuo metu vieningai balsavę už tokią poziciją, dabar savo nuomonę pakeitė kardinaliai. Globėjai yra geriau už mamą. Ypač jei taip nusprendžia Norvegija. Kiekvienas, drįstantis suabejoti tokia pozicija, jau - tegu ir neoficialiai - skelbiamas „antrosios Garliavos“ rėmėju, asocialų atstovu ar net Rusijos agentu, nes Rusija spėjo pasinaudoti šia situacija.

Prieš kelias dienas paskambinęs „Lietuvos žinių“ skaitytojas uždavė, regis, elementarų klausimą: kodėl Lietuva lengva ranka atsisako savo piliečių? Būtent piliečių, kad ir kiek metų jiems būtų – dveji ar dvylika, - kurie, patekę svetimos valstybės globon, išnyksta jos gyventojų namuose, tarsi niekada ir nebuvę lietuviais.

Lietuvos valdžios ir už vaikų globą atsakingų institucijų atstovai skėsčioja rankomis ir verčia kaltę vaikų netekusioms motinoms, laidydami užuominas, esą kaltos jos pačios: elgėsi ne pagal norvegų taisykles, be to, paliko tėvynę dėl gardesnio duonos kąsnio, o gal dar ir mėgo linksmesnį gyvenimo būdą, taigi buvo beveik asocialios.

Gali būti ir taip. Nebuvo Lietuvoje įgijusios gero išsilavinimo, o gal ir jokio išsilavinimo, todėl net nesuvokė, kad svetimoje šalyje reikia žaisti pagal jos taisykles. Gyveno taip, kaip tėvynėje įprasta: sunkiai dirbo, dėl pramogos išgerdavo, iš nevilties apšaukdavo vaikus. Lietuvoje niekas nebūtų kreipę dėmesio, gal net pagyrę: esą gyvena skurdžiai, kartais išgeria, bet vaikai prižiūrėti ir kontrolės tarnyboms galva nekvaršinama. Bet kuriuo atveju: pati blogiausia mama yra geriau už geriausią globėją.

Norvegijoje, matote, kitaip. Norvegija, ne tokia jau ideali šalis - prisiminkime kad ir beveik ketvirtį XX amžiaus galiojusį prievartinės sterilizacijos, taikytos pagal labai subjektyvius kriterijus, įstatymą (panaikintas tik 1977 metais) - jau senokai bando atsitiesti, visų pirma visą dėmesį sutelkdama į vaikus. Ir atsiribodama šiame veikime nuo viso likusio neidealaus pasaulio, tai yra atsisakydama prisijungti prie Hagos vaiko teisių apsaugos konvencijos, nepasirašydama jokių dvišalių sutarčių vaikų globos klausimu ir panašiai.

Sprendimas yra vienas: paimti vaiką iš šeimos. Tegu norvegiškos, tegu ir lietuviškos, nes taisyklės visiems bendros. Klausimas kitas: ar savo taisykles ir principus turi Lietuva? Ar Lietuva traktuoja kiekvieną jos žemėje gimusį pilietį kaip savo turtą, kuris nedalijamas nei dovanai, nei už pinigus, ar tiesiog yra linkusi užmerkti akis prieš stipresniojo valią?

Iki šiol buvo, regis, būtent taip. Prisiminkime 2007-uosius, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ilgametės direktorės Odetos Tarvydienės Apeliaciniam teismui pateiktos išvados lėmė, kad tuo metu vos kelerių metukų Luiza Rinau būtų atplėšta nuo motinos bei brolio ir išsiųsta pas ją globoti netikėtai panorusį tėvą į Vokietiją. O. Tarvydienė tuo metu pareiškė: jeigu mergaitė patirtų kokių nors psichologinių problemų dėl priimto sprendimo, pagalbą jai galėtų suteikti tos šalies vaikų apsaugos tarnybos.

2008 metais ta pati O. Tarvydienės vadovaujama tarnyba palaimino sprendimą leisti Vokietijoje įvaikinti mažamečius broliuką ir sesutę iš Elektrėnų. Įsibėgėjęs įvaikinimo procesas buvo sustabdytas tik tuomet, kai, Vaiko teisių apsaugos tarnybai atlikus skubų tyrimą, paaiškėjo, kad vaikai Lietuvoje turėjo juos pasirengusių globoti giminaičių, o susigrąžinti mažuosius siekė ir biologinė motina.

Istorija kartojasi vėl. „Nepaisant Lietuvos institucijų, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ar Užsienio reikalų ministerijos, iniciatyvos užmegzti bendradarbiavimo ryšius su Norvegijos institucijomis, bandymai buvo nesėkmingi, nes nėra teisinio reguliavimo. Todėl kolegos iš Norvegijos nei duomenų, nei informacijos apie tuos atvejus, kai vaikai paimami iš šeimų, Lietuvos institucijoms neteikia. Tad numatyti tas priežastis galime tik remdamiesi pačių tėvų pareiškimais, kurie irgi ne visada gali būti objektyvūs“, - viešai apie situaciją Norvegijoje kalba O. Tarvydienė.

Jai pritaria užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Norvegų nusavintus vaikus jo atstovaujama institucija bandysianti grąžinti į tėvynę. Bet: „Labai sudėtinga skandalus kelti ir neketiname to daryti." Sudėtinga. Kelti skandalus dėl kažkur pradingstančių mažų piliečių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"