TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvos piliečių mitingas prie Seimo

2011 09 23 0:00

Kas tokie yra Vilnijos krašto gyventojai? Teisiškai žiūrint - Lietuvos piliečiai, istoriškai - visaverčiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikuonys, turintys specifinių kultūros, religijos ir kalbos bruožų. Teritoriškai - kompaktiškai gyvenanti žmonių grupė, kuri siekia išsaugoti savo unikalumą taip, kaip moka. Taigi Vilnija yra labai įdomus ir išorės poveikiams jautrus kraštas. Mes, vilniečiai (daugiausia pirmos ar antros kartos atvykėliai į Vilnių), dažnai nesugebame suvokti, kiek daug kompleksų glūdi šio krašto gyventojų sieloje. Ir todėl problemų sprendimą paliekame biurokratinėms struktūroms.

Biurokratiškai žvelgiant viskas yra paprasta - reikia laikytis priimto įstatymo ir valdžios nurodymų. Tačiau kai įstatymai žadina (nesvarbu, ar dėl atskirų politikų veiklos, ar savaime) senuosius kompleksus - nacionalines baimes, pasenusius religinius ar kultūrinius stereotipus, kenčia visi. Ir gyventojai, ir valdžia.

Dabartinės Vilniaus krašto problemų priežastys turi keletą veiksnių: per dvidešimt metų aukštieji šalies politikai nekreipė tinkamo dėmesio į šį kraštą, viskas buvo palikta savieigai. Jie priėmė bendrus, kultūrinę autonomiją garantuojančius teisės aktus ir tarsi užsimerkė. Kartą man buvo pasakyta, kad Vilniaus krašto problemos išsispręs savaime, kai pasikeis demografinė šios teritorijos padėtis, nereikia trukdyti. Tačiau pokyčių nematyti.

Kiti nekreipė dėmesio dar ir todėl, kad lenkiškasis elementas Lietuvos politikoje buvo reikalingas kaip formalus tautinių mažumų galimybių įrodymas pasauliui - tegul Vilnijoje išrenka į Seimą kelis lenkus, jie turės savo atskirą nuomonę, tačiau realiai įtakos parlamento daugumos sprendimams nedarys. Taigi ir nesvarbu, kas ten vyksta, kokia politinė jėga ten dominuoja.

Tačiau šiandien Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) aktyvistai, kurių nėra daug, bet jokių kitų rimtų oponentų Vilnijoje jie neturi, naudojasi galimybe įgyvendinti savo beveik monopolinę teisę veikti ir kalbėti visų Lietuvos lenkų vardu, kuria įtampą, nes rinkimų požiūriu ji labai naudinga ir LLRA, ir Varšuvos politikams kovojant dėl vietų Lietuvos ir Lenkijos parlamentuose.

Pretekstas sukelti tautines aistras gali būti bet koks. Šiandien tai rašybos ir vaikų mokymo tvarka, rytoj bus kas nors kita, poryt - dar kita. Tačiau visos dingstys turės vieną ir tą patį vardiklį - tautinių nuoskaudų ir kompleksų eskalavimas. Vilnijai, jos gyventojams tokia vietos politikų veikla neduos nieko gero. Kils daug emocijų ir konfliktų, o rezultatai - ydingi, kartais tiesiog socialiai ir politiškai pavojingi. Senosios kartos kompleksai bus perduoti jaunajai augančiai kartai. Kaip genetinė liga ar giminės prakeiksmas jai bus perduota ne kitokia Lietuvos lenkų ateitis ir šansas įsilieti į savo gimtosios šalies gyvenimą, bet vis ta pati tautinių baimių bei provincialumo kupra, verčianti atsiskirti ir žiūrėti į visus pro įtarumo ir nemeilės optiką.

Kita vertus, centrinė valdžia, kuri nieko rimto nepadarė, galėtų pademonstruoti valstybinį, daug platesnį už mažos tautos kompleksus požiūrį į savo piliečius - jie turi teisę gyventi taip, kaip nori. Jei administracija teigia, jog nemokėdami lietuvių kalbos Lietuvos lenkai netaps gerais specialistais, tada kitų šalių imigrantai išvis neturi jokių šansų. Tiesą sakant, manau, kad valstybinė kalba tampa reikalinga tada, kai pilietis kontaktuoja su tam tikromis valdžios, institucijomis, su valstybe. Bet jei žmogus gimęs provincijoje, nori ir gyventi ten, kur bendraujama tik tarp savęs ir su kunigu, tuomet valstybinė kalba netenka prasmės.

O ką daryti tokioje vietovėje gyvenančiam lietuviui? Gal pasimokyti iš to Airijos policininko, kuris, pamatęs, kad jo miestelyje ima dominuoti lietuviai, išmoko lietuvių kalbą. Airijos garbė, valstybingumas ir tautiškumas nenukentėjo, priešingai - įgijo lietuvių pagarbą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"