TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvos politika galimo detanto akivaizdoje

2009 02 02 0:00

Atšyla Amerikos ir Rusijos santykiai. Ne dėl meilės, bet dėl reikalo. Prezidentai Obama ir Medvedevas jau kalbėjo telefonu, sutarė, kad reikia įveikti tarpusavio santykių sąstingį. Jie veikiausiai susitiks balandžio 2 dieną. Kitą savaitgalį tarptautinėje saugumo konferencijoje Miunchene gali susitikti JAV viceprezidentas Bidenas ir Rusijos vicepremjeras Ivanovas.

Švelnėja Rusijos retorika. Premjeras Putinas savo kalboje Davose apsiėjo be įprastų išpuolių prieš Vakarus. Rusija daro užuominų, kad ji ketina sustabdyti planus išdėstyti Kaliningrado srityje raketas "Iskander", neva dėl to, kad Obama neskuba Čekijoje ir Lenkijoje dislokuoti priešraketinio gynybos skydo.

Kariniu požiūriu Rusija daug ko neatsisako. Raketos "Iskander" veikiausiai nebus parengtos naudoti iki 2015 metų, o jų dislokavimas nepakeis strateginės pusiausvyros tarp Rytų ir Vakarų. Tolimojo nuotolio branduolinės raketos liks pagrindinis Rusijos strateginis ginklas.

Užuominos apie "Iskander" turi simbolinę reikšmę. Apie galimą dislokavimą Medvedevas pirmą kartą prabilo lapkričio 5-ąją, būtent dieną po to, kai Obama buvo išrinktas JAV prezidentu. Dabar atsiribojama nuo šio šiurkštaus mėginimo įbauginti naująjį prezidentą.

JAV ir Rusija pradės kalbėti, nes nėra kitų alternatyvų. Ir labiausiai įtemptais šaltojo karo momentais, pvz., per Kubos raketų krizę ar po Afganistano invazijos, dialogas nebuvo nutraukiamas ilgesniam laikui.

Yra apie ką kalbėti. Amerikai reikia Rusijos pritarimo, siekiant taikyti griežtesnes sankcijas Iranui dėl jo branduolinės programos arba didinti spaudimą Šiaurės Korėjai. Talibams ir jų šalininkams pradėjus Pakistane puldinėti ir naikinti karines priemones į Afganistaną vežančius sunkvežimius, Vašingtonas tariasi su Rusija ir Vidurio Azijos šalimis dėl leidimo per jų teritoriją gabenti šiuos reikmenis.

Maskva taip pat turi pagrindo siekti dialogo. Tarptautinė finansinė krizė smarkiai apkarpė Rusijai sparnus. Rusijos bendrovių akcijų vertė smuko dviem trečdaliais, Vakarų investuotojai ištraukia savo kapitalą, gerokai sumažėjo rublio vertė, nepaisant atkaklių ir brangių centrinio banko pastangų ją išlaikyti.

Antra vertus, Rusija gali būti rami, žinodama, kad Gruzija ir Ukraina greit netaps NATO narėmis. Vakarų susižavėjimas Gruzija baigia ištirpti. Lapkritį tapo akivaizdu, kad Gruzijos valdžios aiškinimai apie karinį konfliktą su Rusija neatitiko tikrovės. Kyla vis daugiau abejonių dėl Gruzijos demokratijos. Prieš savaitę įtakinga JAV nevyriausybinė organizacija "Freedom House", kurios negalima kaltinti pataikavimu Kremliui, paskelbė, kad Gruzija iškrito iš demokratinių šalių gretų, pažymėjo didėjantį prezidento M.Saakašvilio autoritarizmą.

Dujų karas nepuošė nei Rusijos, nei Ukrainos. Bet jis brangiau kainuos Ukrainai, kuri, kitaip nei Rusija, siekia tapti ES nare, tad turėjo atsakingiau elgtis savo būsimų partnerių atžvilgiu.

Santykių atšilimas nėra amžinas. Rusija ir JAV yra varžovės, ne bičiulės. Bet kintanti konjunktūra turėtų paskatinti Lietuvą tvirčiau žengti vadinamosios pragmatinės užsienio politikos linkme. Šios politikos rėmai dar nenubrėžti, bet veikiausiai ji bus santūresnė, ne tokia deklaratyvi. Priešingu atveju didės pavojus, kad Lietuva vėl taps balta varna. Tiesa, Lenkijos prezidentas Kaczynskis toliau iš peties kritikuoja draugus ir priešus, bet net Lenkijos vyriausybė demonstratyviai atsiriboja nuo jo.

Vadinamoji vertybių politika - taip jos puoselėtojai nesikuklindami vadina savo išgalvotą liniją - teoriškai siekė stiprinti demokratiją, teisės viršenybę, stabilumą Lietuvos kaimynystėje. Esą Lietuva iš dalies tęsė normomis grindžiamą Šiaurės Europos šalių politiką, iš dalies ją papildė ypatingomis įžvalgomis ir patirtimi, kurias įgijo tarybinės, gal net carinės, okupacijos metais.

Jei ir buvo siekiama sekti Šiaurės Europos šalių pavyzdžiu, Lietuva gerokai atsitolino nuo kompromisų siekiančių kaimynų savo kovinga retorika, nenoru nusileisti, įsijautimu į teisuolio vaidmenį.

Vadinamosios vertybių politikos puoselėtojai ne kartą pabrėžė, kad jie geriau pažįsta ir supranta rusus negu naivūs, lengvai apgaunami vakariečiai. Karti okupacijos patirtis neva Lietuvai suteikia kitiems nepasiekiamų įžvalgų. Šis didžiavimasis neįprasta patirtimi ir žiniomis nėra pagrįstas. Politiką Rusijos atžvilgiu didele dalimi nustatė jauni žmonės, kurie buvo paaugliai ar studentai, kai žlugo tarybinė imperija. Kur ir kaip jie įgijo savo ypatingų įžvalgų? Bet tai kita tema.

Jei Lietuva nekeis politikos arba bent nešvelnins savo retorikos, ji gali vėl tapti izoliuota. Pravartu prisiminti, kad pernai sausio mėnesį interviu dienraščiui "The Financial Times" prezidentui Adamkui užsiminus apie galimą šaltojo karo atsinaujinimą JAV užsienio reikalų ministrė C.Rice pavadino prezidento pastabas "hiperbolizuota nesąmone". Yra manančiųjų, jog išankstinės nuostatos labiau lemia Lietuvos politiką negu kokios nors ypatingos įžvalgos ar supratimas.

Tai nereiškia, kad Lietuva turi nutilti ir sėdėti sudėjusi rankas. Svarbu labiau koordinuoti savo veiksmus su Baltijos šalimis. Tuščiai skamba ES raginimai vieningai veikti ir kurti bendrą energetikos politiką, kai Lietuva negali susitarti su artimiausiais kaimynais nei dėl naujos atominės jėgainės, nei dėl elektros tiltų į Vakarus. Reikia siekti glaudesnių santykių su Šiaurės šalimis, palaikyti ES Rytų partnerystės iniciatyvą, skirti jai daug dėmesio ir jėgų.

Nereikia pasiduoti menkavertiškumo kompleksui, bet negalima užmiršti, kad Lietuva yra maža ir neįtakinga šalis. Kai prezidentas Juščenka keliavo po Europą, siekdamas pataisyti po dujų karo pašlijusį Ukrainos prestižą, jis neužsuko į Vilnių dėl puikiai suprantamų priežasčių.

Jei naujoji Vyriausybė ir prezidentas to norės, Lietuva gali likti pagrindinė Gruzijos rėmėja ES. Tačiau būtų klaida toliau sutapatinti Gruziją su jos prezidentu, užmerkti akis ir nematyti jo abejotinų veiksmų. Besąlygiškai remdama Saakašvilį, Lietuva skatina jo neatsakingą elgesį, kai reikėtų jį sutramdyti.

 

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"