TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvos Sąjūdžio visuomeninės komisijos Vytauto Pociūno žūties aplinkybėms tirti informacija visuomenei

2010 04 10 0:00

2006 m. rugpjūčio 23 d. Bresto mieste, Baltarusijoje, iki šiol nenustatytomis aplinkybėmis žuvo atsiųstas dirbti diplomatino darbo į Baltarusiją Lietuvos valstybės saugumo departamento pulkininkas Vytautas Pociūnas.

Įvykį Breste tyrė Baltarusijos teisėsaugos struktūros, o po to bylos tyrimą perėmė Lietuvos generalinė prokuratūra. Šios bylos tyrimas sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą, o vėliau ir nepasitenkinimą. Todėl po metų Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas šiam įvykiui tirti savo 2007 m. rugpjūčio 17 d. potvarkiu sudarė valstybinę visuomeninę komisiją, kuri savo ruožtu taip pat pasirodė neveiksni.

Visuomenėje neatslūgstant nepasitenkinimui dėl pernelyg užsitęsusio ir nekokybiškai atliekamo V.Pociūno žūties aplinkybių tyrimo, 2008 m. rugpjūčio 13 d. buvo sudaryta Lietuvos Sąjūdžio visuomeninė komisija V.Pociūno žūties aplinkybėms tirti (toliau Komisija). Komisiją sudaro: Kazimieras Motieka (pirmininkas), nariai - Teresė Birutė Burauskaitė, Kęstutis Čilinskas, Antanas Algirdas Garmus, Isaakas Kaganas, Rytas Kupčinskas, Vytautas Landsbergis, Kęstutis Milkeraitis ir Petras Plumpa. (K.Čilinskas, kurį laiką teikęs juridinę pagalbą žuvusiojo našlei Liudvikai Pociūnienei ir Komisijos papildomai pakviestas, senokai jos darbe nedalyvauja ir Komisijos nariu nelaikomas.)

Pagal savo kompetenciją Komisija domisi V.Pociūno žūties aplinkybėmis, renka skelbtą ir neskelbtą medžiagą, daug kartų kalbėjosi su velionį pažinojusiais asmenimis ir jo artimaisiais. Gera valia sutikę pasidalyti su Komisija savo turima informacija, minėtieji asmenys padėjo nubrėžti su V.Pociūno veikla susietų įvykių išsamesnį ir bendresnį paveikslą.

Laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 13 d. iki 2010 m. balandžio 8 d. įvyko 18 Komisijos posėdžių. Juose buvo svarstomi veiklos rezultatai, fiksuojami nauji duomenys ir apibendrinami surinkti duomenys, kurie, Komisijos nuomone, galėtų turėti reikšmės tiriant V.Pociūno žūties versijas.

Generalinė prokuratūra iki šiol nepaskelbė jokių šios bylos tyrimo išvadų ir net tris kartus mėgino ikiteisminį bylos tyrimą nepagrįstai nutraukti. Visus nutarimus nutraukti bylą teismai panaikino kaip nepagrįstus.

Komisijos surinktų duomenų pagrindu įžvelgiamos trys tiriamo įvykio arba įvykių eigos stadijos.

Pirma. Pulkininko V.Pociūno skubus nušalinimas nuo jo darbų Valstybės saugumo departamente, išsiuntimas iš Lietuvos ir neilgai trukęs darbas Baltarusijoje.

Antra. 2006 m. rugpjūčio 23 d. nakties laikotarpis - V.Pociūno žūties aplinkybių tyrimas.

Trečia. Įvykiai, ėję po V.Pociūno žūties - oficialus tyrimas izoliuotas nuo iki žūties buvusių aplinkybių ir tokį tyrimą atitinkantys propagandiniai veiksmai viešojoje erdvėje.

Komisija mano, kad šios trys stadijos yra glaudžiai susijusios ir jų sąlyčių ištyrimas gali turėti ypač informatyvią reikšmę nustatant V.Pociūno žūties aplinkybes.

Pavyzdžiui, Komisija atkreipė dėmesį į tai, jog V.Pociūno lavono suradimo vieta buvo nufotografuota ankstyvą 2006 m. rugpjūčio 23 d. rytą, kai velionio palaikai buvo ką tik pašalinti. Po vienerių metų žurnalo "Ekstra" 2007 m. rugpjūčio 20-26 d. 33 numeryje buvo įdėta fotografija, vaizduojanti V.Pociūno lavono suradimo vietą, kraujo klaną, kuriame padėtas alkoholinio gėrimo butelis. Tokią fotografiją ir jos išplatinimą spaudoje Komisija vertina kaip sąmoningai ir kryptingai sumanytą difamaciją, galimai siekiant nukreipti dėmesį nuo tikrųjų žūties aplinkybių, ir pasityčiojimą iš V.Pociūno žūties. Komisija neabejoja, jog šios fotografijos publikacija buvo nukreipta į visuomenės išankstinės nuomonės dėl V.Pociūno žūties priežasčių konstravimą.

Komisija atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš Lietuvos pusės šiam įvykiui tirti nuo pat pradžių buvo skiriamas neadekvatus įvykio svarbai dėmesys. V.Pociūnas buvo Lietuvos Respublikos pilietis, aukšto rango VSD ir Lietuvos diplomatinės tarnybos Baltarusijoje pareigūnas. Todėl jo žūties aplinkybėms ištirti iš pat pradžių turėjo būti skirtas ypač svarbus ir didelis dėmesys. Tuo labiau kad V.Pociūnas buvo apgyvendintas ir žuvo viešbutyje, kurį kontroliuoja Baltarusijos KGB.

Reikėjo imtis visų priemonių, kad lavono skrodimas ir organų paėmimas ekspertiniams tyrimams būtų patikėtas ne Baltarusijos teisėsaugos pareigūnams, bet atliktas Lietuvoje, pasitelkiant geriausius teismo medicinos ir kitų sričių specialistus. Tačiau iš Lietuvos pusės tokio dėmesio tyrimui nebuvo parodyta. Atvirkščiai, atvežus V.Pociūno palaikus į Lietuvą ir velionio žmonai pareikalavus, kad lavono tyrimą atliktų Lietuvoje aukščiausią kategoriją turintys mokslininkai ir specialistai, jos prašymas buvo atmestas.

Ekshumavus palaikus, o tai padaryti būtų sutikusi L.Pociūnienė, būtų patikrinta, ar velionio kūne esama sužalojimų, kurie atliekant teismo medicininę ekspertizę nebuvo užfiksuoti. Jų atsiradimo, jei tokie būtų nustatyti, priežastys turėtų būti itin kvalifikuotai įvertintos.

Kaip nustatė Komisija, V.Pociūnas buvo išsiųstas darbui Gardine į nepaprastai skubiai jam organizuotas pareigas (po jo žūties tokios pareigybės konsulate vėl nėra). Todėl V.Pociūno išsiuntimas iš Lietuvos, Komisijos nuomone, turėtų būti aiškintinas tiriant galimas išorines ir vidines priežastis, dėl kurių jis buvo skubiai nušalintas nuo atliekamų darbų Valstybės saugumo departamente.

Komisija atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos generalinė prokuratūra jau ne kartą buvo nutraukusi tyrimą V.Pociūno žūties byloje vertindama, jog V.Pociūno žūtis laikytina "nelaimingu atsitikimu". Tačiau nutarimuose nutraukti bylos tyrimą nenurodytas nė vienas objektyviai nustatytas ir nepaneigtas įrodymas, kuris patvirtintų buvus "nelaimingą atsitikimą". Komisijos nuomone, baudžiamojoje byloje, kurioje tiriamos smurtinės mirties aplinkybės, "nelaimingo atsitikimo" faktas privalo būti patvirtintas visapusiškai ištirtais įrodymais tiek apie tokio įvykio priežastis, tiek ir apie nukentėjusiojo veiksmų seką iki jo žūties. Tai reiškia, kad turi būti nustatytos ir objektyviais įrodymais patvirtintos visos "nelaimingo atsitikimo" aplinkybės ir jo priežastys. Iš nutarimų nutraukti bylą nematyti, jog jie būtų grindžiami "nelaimingą atsitikimą" patvirtinančiais įrodymais. Todėl Komisija mano, kad bylos tyrėjai neturėjo pagrindo teigti, jog tai buvo "nelaimingas atsitikimas", ir neturėjo pagrindo atmesti kitos versijos, jog V.Pociūnas buvo nužudytas.

Komisijos nuomone, šios dvi versijos - "nelaimingas atsitikimas" ir nužudymas - yra neatskiriamai susietos ir abi reikalauja visapusiško, išsamaus ir objektyvaus ištyrimo. Neištyrus ir nepaneigus vienos įvykio versijos, nėra pagrindo teigti, jog byloje įrodyta kita įvykio versija.

Komisija informuoja visuomenę, kad prokuratūros tyrimas baudžiamojoje byloje dėl V.Pociūno žūties fakto yra atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai, o nutarimai nutraukti baudžiamąją bylą - nepagrįsti ir nemotyvuoti. Komisija tęsia darbą.

Komisijos pirmininkas Kazimieras Motieka

2010 m. balandžio 8 d.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"