Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Lietuvos saugumas keičiantis ES ir JAV politikai

 
2017 03 28 6:00

Praėjusią savaitę, kai Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai rengėsi iškilmingai minėti Romos sutarties 60-metį, Vašingtone įvyko konferencija apie JAV ir Rusijos santykius bei jų poveikį Europai.

Praėjusią savaitę, kai Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai rengėsi iškilmingai minėti Romos sutarties 60-metį, Vašingtone įvyko konferencija apie JAV ir Rusijos santykius bei jų poveikį Europai: Pietų Kaukazui, Ukrainai, Balkanams ir Baltijos šalims. Tai, apie ką kalbėta ir viename, ir kitame renginyje, tiesiogiai susiję su mumis.

Lietuva yra ES narė, tačiau tik likus savaitei iki ES valstybių vadovų susitikimo, per kurį buvo aptarti Bendrijos ateities raidos scenarijai, mūsų šalyje įvyko pirmosios rimtesnės diskusijos apie tai, kokios ES norime patys. Kas nedalyvavo šioje konferencijoje Seime, turėjo galimybę ją stebėti per televizoriaus ekraną ar kompiuterio monitorių. Renginyje dalyvavo Seimo ir Europos Parlamento nariai, visuomenės atstovai, taip pat premjeras Saulius Skvernelis bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Tačiau išklausius visų kalbų taip ir nepaaiškėjo, kokios ES mes norime.

Todėl, galima sakyti, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kartu su kitais ES šalių lyderiais šį savaitgalį Romoje dalyvavusi diskusijoje dėl ES ateities, susidūrė su nemažu iššūkiu, kokią valstybės poziciją pateikti tokiu aktualiu klausimu. Kitose ES šalyse aktyvūs debatai prasidėjo iš karto, kai Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris pristatė penkis būsimos ES scenarijus. Iš tiesų pagalvokime patys, kokia ES atrodytų naudingiausia Lietuvai. Ar geriau viską palikti kaip yra, nors tebelieka problema, kad po „Brexit“ jau niekada nebebus taip, kaip iki šiol, nes šią savaitę Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May pradės šalies pasitraukimo iš ES procesą. O gal norime, jog ES vėl būtų Ekonominė Bendrija?

Kiti trys scenarijai: pageidaujančioms valstybėms leisti integruotis sparčiau (kelių greičių Europa), veiksmingiau įgyvendinti tam tikrus prioritetus arba kartu padaryti daugiau. Vidurio Europos valstybių pozicija, įskaitant kaimynę Lenkiją, visiškai aiški – jokios kelių greičių Europos.

Turime aktyviai dirbti su naująja Donaldo Trumpo administracija. Taip pat negalime būti pasyvūs diskusijos dėl ES ateities dalyviai. Ir viena, ir kita lems mūsų valstybės saugumą.

Vis dėlto kokia yra Lietuvos vizija? Apsispręsti vis tiek reikia, nors kai kam galbūt patinka plaukti pasroviui – esame ES nariai, tai užtikrina ir mūsų minkštąjį saugumą, o kur srovė nuneš, ten bus gerai. Tačiau būdami ES galime iš vidaus prisidėti prie tolesnės jos raidos formavimo.

JAV ir Rusijos santykių raidą galime stebėti tik iš šono. Tai irgi svarbu, kaip ir dalyvauti renginiuose, kuriuose apie tai kalbama. Į Džeimstauto fondo organizuotą konferenciją Vašingtone atvyko ne tik garsūs JAV politologai, bet ir kai kurie buvę įtakingi Baracko Obamos administracijos pareigūnai. Donaldo Trumpo administracijos atstovų ten nebuvo. Tiesa, ji vis dar formuojama.

Tačiau tai, kad Baltijos šalių saugumui skirtoje diskusijų dalyje savo nuomonės neišdėstė nei garsūs JAV politologai (joje dalyvavusį žinomą politikos analitiką Januszą Bugajskį, parašiusį populiarią knygą „Šaltoji taika“, kuri išleista ir lietuvių kalba, konferencijos rengėjai paprašė kalbėti apie Lenkijos požiūrį į ES), nei buvusios ar dabartinės prezidento administracijos pareigūnai, galima suprasti, jog šiuo metu Vašingtone dar nesuformuluoti aiškūs atsakymai į Rusijos keliamus iššūkius bei grėsmes Baltijos jūros regione.

Tokie atsakymai Ukrainos atžvilgiu tampa vis ryškesni, ypač vertinant Krymo aneksiją ar hibridinį karą Donbase. Jie jau formuojami ir Pietų Kaukazo bei Balkanų klausimu. Tačiau kalbant apie Baltijos valstybes pasitenkinama tuo, ką daro NATO. Žinoma, gerai, kad bent jau dėl Aljanso Vašingtono pozicija nėra dviprasmiška.

Anksčiau šnekėdami apie NATO saugumo garantijas ir NATO politiką visų pirma turėjome omenyje JAV nuomonę. D. Trumpą išrinkus prezidentu galime pasakyti, kad bent jau kol kas NATO viduje formuojamas požiūris ir tam tikri veiksmai (tokie kaip įvairių NATO šalių karinių vienetų dislokavimas Baltijos valstybėse) lenkia naujosios administracijos poziciją siekiant saugumo mūsų regione.

O iki didelio masto Rusijos karinių manevrų „Zapad“, kurie vienu metu vyks ir Kaliningrado srityje, ir Baltarusijoje, šalia Lietuvos sienų, liko vos pusmetis. Iki to laiko labai svarbu turėti visus mūsų partnerių Vakaruose atsakymus, kaip būtų saugomasi nuo bet kokių provokacijų, jei Kremliui kiltų noras tai daryti. Todėl turime aktyviai dirbti su naująja D. Trumpo administracija. Taip pat negalime būti pasyvūs diskusijos dėl ES ateities dalyviai. Ir viena, ir kita lems mūsų valstybės saugumą.

Kol kas, regis, sėkmingiausiai dirbame vien mobilizuodami Vakarų palaikymą agresyviai Kremliaus politikai Ukrainoje stabdyti. Tai labai svarbu ne tik Ukrainos, bet ir mūsų šalies saugumui.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"