TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvos sėkmė besiblaškančioje NATO

2012 05 28 2:12

NATO aukščiausio lygio susitikimas Čikagoje buvo itin sėkmingas Lietuvai, pačiam Aljansui - gerokai mažiau.

Lietuva gavo beveik viską, ko prašė, gal net daugiau. Tačiau daugelis stebėtojų mano, kad Aljansas išgyvena tapatybės krizę ir nesugeba sukurti politinės strategijos, kuri užtikrintų santarvės svarbą kintančiame pasaulyje.

Lietuvai yra svarbiausia tai, kad NATO, nepaisydama nuolatinių Kremliaus priekaištų ir atmesdama Rusijos siūlymą įtraukti Baltijos šalis į jos priešraketinės gynybos erdvę, toliau plėtoja priešraketinę gynybą. NATO skydas dengs visą NATO teritoriją, taigi ir Lietuvą. Svarbu ir tai, kad Aljansas patvirtino tradicinę gynybos strategiją, kurioje pabrėžiama branduolinių ginklų, nebranduolinių ginklų ir priešraketinės gynybos svarba, kitaip tariant, neatsisakoma nė vieno iš atgrasinimo komponentų.

Oficialioje susitikimo deklaracijoje patvirtintas santarvės įsipareigojimas tęsti NATO oro policijos misiją. NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno pastaba, kad susitarimas "visada gali būti peržiūrėtas", kai kuriems sudarė įspūdį, jog misija galėtų būti staiga nutraukiama. Tokie nuogąstavimai neturi pagrindo. Jei misijos bus atsisakoma, tai bus daroma tik pritarus Baltijos valstybėms.

Aljansas grindžiamas jo narių tarpusavio pasitikėjimu. Vienašališki žingsniai, kurie keltų pavojų Baltijos šalių saugumui, pakirstų šį pasitikėjimą, paskatintų kitas Vidurio ir Rytų Europos valstybes mąstyti apie alternatyvias saugumo strategijas. Toks nutarimas paverstų niekais visas kalbas apie išmaniąją gynybą, nes kiekviena šalis skubėtų įsigyti tos ginkluotės, kuri yra svarbiausia ginti kraštą tiesiogiai. Be to, vienašališkas oro policijos misijos nutraukimas ir Rusiją skatintų manyti, jog NATO silpnėja, tad galima kelti naujų reikalavimų. Dėl šių priežasčių neabejoju, kad misija nebus nutraukiama.

Susitarimas pratęsti oro policijos misiją nėra vienintelis laimėjimas. Deklaracijoje pažymima, kad NATO ir Rusijos taryboje bus išsakytas sąjungininkų susirūpinimas dėl Rusijos ketinimų dislokuoti karius ir karinę techniką arti Aljanso sienų. Turima galvoje ir Maskvos grasinimą išdėstyti modernias raketines sistemas Kaliningrade. Lietuvos siūlymas konkrečiai paminėti Kaliningradą nesulaukė pritarimo.

NATO ne tik pabrėžė energetinio saugumo svarbą, bet ir atskirai pasveikino raginimą įsteigti NATO akredituotą Energetinio saugumo centrą Lietuvoje. Tai teigiamas ketverių metų Lietuvos įdirbio rengiant centrą įvertinimas. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pažymėjo, kad toks viešas ir konkretus šio centro paminėjimas buvo netikėtas. Dar reikės atlikti namų darbų, bet viliamasi, jog memorandumas šiuo klausimu bus pasirašytas jau šią vasarą. Kelios šalys irgi pareiškė norą dalyvauti centro darbe, net Turkija susidomėjo jo veikla.

Deklaracijoje pažymima, kad NATO ypač daug reikšmės teikia kitais metais numatomoms karinėms pratyboms "Steadfast Jazz", kurios prisidės prie NATO pajėgų gebėjimo kartu veikti bet kurioje Aljanso teritorijoje. Jos vyks Lenkijoje ir Baltijos šalyse 2013 metų spalio ir lapkričio mėnesiais. Šios pratybos laikomos netiesioginiu atsaku 2009-aisiais vykusiems Rusijos kariniams mokymams "Zapad" ir "Ladoga". Galutiniai nutarimai dėl pratybų apimties dar nepriimti, bet Baltijos valstybės ir Lenkija siekia, kad jose dalyvautų kuo daugiau karių iš kuo daugiau šalių, kad jos nebūtų virtualios.

Galima paminėti, jog kitame NATO dokumente - Gynybos ir atgrasinimo laikysenos apžvalgoje - pažymima, kad Aljanso narės turėtų įvertinti pasekmes, kurias sukelia modernios ginkluotės pardavimas ne NATO šalims. Lietuva ir kitos Baltijos valstybės ne kartą kritikavo Prancūzijos nutarimą leisti Rusijai įsigyti modernius lėktuvnešius "Mistral". Vargu ar šios nuostatos paskelbimas turės rimtesnį poveikį NATO šalims, parduodančioms ginklus Rusijai.

Per NATO viršūnių susitikimą itin daug dėmesio skirta Afganistanui. Nors būta optimistinių kalbų ir mėginimų užglaistyti nesutarimus, NATO negali džiaugtis įvykių raida Afganistane. Nepasitvirtino viltys galutinai įveikti talibus ir sukurti modernią, demokratišką šalį. Kalbama ne tiek apie pergalę, kiek apie tai, kaip išvengti blogiausio scenarijaus. Naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as patikino, kad įgyvendins rinkimų kampanijos pažadą dar šįmet atšaukti savo karius iš Afganistano. Jų atitraukimas bus derinamas su kitomis NATO šalimis, kai kurie prancūzai pasiliks ir mokys afganų karius. Tačiau Prancūzijos nutarimas pakerta santarvės vienybę ir gali paskatinti kitas šalis elgtis panašiai.

JAV skaičiuoja, kad Afganistanui kasmet reikės skirti apie 4 mlrd. dolerių paramos. Vašingtonas pasiryžęs padengti pusę, gal net du trečdalius šių išlaidų. Nors Amerika daro didelį ir atkaklų spaudimą, jai nelabai sekasi "išmušti" įsipareigojimų iš kitų šalių.

Didžiuojamasi išmaniąja gynyba, kuri neva leis pasiekti daugiau mažesnėmis išlaidomis. Dėl euro krizės daugelis galingesnių NATO narių smarkiai mažina lėšas gynybai, tad jau ir taip menkas jų karinis pajėgumas dar labiau smuks. Todėl ne vienas stebėtojas mano, kad, nors ir gražiai kalbama, išmanioji gynyba reikš, jog skiriant mažiau lėšų bus ir daroma mažiau. Stebuklų nesulauksime.

Per susitikimą nebuvo nuodugniau svarstoma ateities strategija. Lyg ir įsipareigota toliau plėsti NATO, tačiau priėmus pagrindinius kandidatus - Juodkalniją, Makedoniją, Bosniją ir Hercegoviną bei Gruziją - santarvė nesustiprėtų. Tokie įtakingi politikai kaip buvęs Vokietijos gynybos ministras Volkeris Ruehe teigia, jog su Rusija svarbu elgtis kaip su visateise partnere ir jau dabar rasti priemonių, kuriomis ją būtų galima inkorporuoti į euroatlantinę bendruomenę. Šios nuostatos nedera su tolesne plėtra. Yra manančiųjų, kad NATO turėtų skirti pirmenybę Europos gynybai ir netapti pasaulio policininke. Kaip parodė intervencija Libijoje, ne visos Aljanso šalys patenkintos tokiu vaidmeniu, todėl ir atsisakė dalyvauti operacijoje.

NATO nepatiria tokios krizės kaip Europos Sąjunga ir ypač - euro zona. Jokia valstybė neketina palikti Aljanso, netrūksta norinčiųjų į jį įstoti. Tačiau nebėra tokio pasitikėjimo savimi ir tokios vienybės, kokia buvo prieš 10-15 metų. To negali nuslėpti kalbos apie dar vieną sėkmingą NATO vadovų susitikimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"