TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvos teatre nėra vietos senukams

2014 10 25 6:00

Lietuvos aktoriai yra jėga! Ne teatre, o Seime šią savaitę tuo įsitikino ir kultūros ministras Šarūnas Birutis, ir netiesiogiai biudžeto sunkmena, veltėdžiais aktorius padarę teatro reformos rengėjai. „Visus metus“ šie posėdžiavo Kultūros ministerijoje, diskutavo su teatro bendruomene, nors nė vienas jos narys negalėtų prisiminti ten lankęsis.

Reformatoriai siekia valstybinius repertuarinius teatrus paversti viešosiomis įstaigomis, aktorius – kontraktininkais, dirbančiais pagal terminuotas sutartis. Teatrai maitinami didėjančių atlyginimų pažadais, kaip pavyzdys jiems rodoma Latvija ir Estija. Vis dėlto valdininkams ir politikams praverstų pasižiūrėti į save, nes ne kas kitas, o jie jau kuris laikas neatlieka „namų darbų“ – seniai užmiršo padidinti aktoriaus uždarbį. Jo bazinės mėnesinės algos koeficientas – 18,8 – nesikeičia daugybę metų. Tai – 2350 litų popieriuje. Net atseikėdamas darbuotojui maksimalią sumą, teatras niekaip nepasiekia viešojo sektoriaus dabartinio algų vidurkio.

Reformos rengėjai skelbia pavojų: net 105 aktoriai iš 368 dirba ne visu pajėgumu! Mat suskaičiavo, kuris kiek vaidino (t. y. nevaidino) per mėnesį, metus. Ir štai jums naujas tautos priešas, mokesčių mokėtojų išlaikytinis. Tačiau „senukų medžiotojai“ nesusimąsto, jog prieš dešimt, penkiolika metų tas aktorius per mėnesį vaidindavo dvidešimtyje spektaklių. Ir už tą patį skurdžiaus atlygį. Tad ne kas kitas, o valstybė yra jam įsiskolinusi. Ir iki gyvenimo pabaigos.

Kas tie mažai vaidinantieji? Tikrai ne jaunuoliai, o žmonės, perkopę šešiasdešimt. Tokio aktoriaus naudai nustatyti visai netinka Finansų ministerijos skaičiuoklės. Jis yra teatro siela, legenda, siejanti praeitį su šiandiena. Trupės jaunimui jis yra pavyzdys, mokytojas, siekiamybė. O kokią užuominą „prastovų skaičiuotojai“ dabar daro jaunam aktoriui, vyresnįjį, legendinį pavertę „paprašaika“? Atsakymas aiškus – valstybė kada nors taip elgsis ir su tavimi.

Išmeskime Vytautą Paukštę, Vaivą Mainelytę, Gražiną Balandytę, Doloresą Kazragytę, Reginą Varnaitę, Antaną Žeką, Povilą Gaidį... Juk vienas retai matomas, o kitas ir visai nevaidina. Bet ar ne su šiomis garsenybėmis siejami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos teatrai, ar tai ne tikrieji jų reklaminiai veidai? Jaunieji dar mažai kam žinomi, jų sėkmės ir garso laikas tik prasideda... Tad ką išmetame, ponai? Savo atmintį, dalį Lietuvos kultūros istorijos.

Kai tos atminties ir pagarbos nėra, visai nenuostabu, jog ir kiti reformų darbo grupės veiksmai stokoja elementarios kultūros. Pavyzdžiui, nesigėdijama tiesiogiai įvardyti, kiek galės uždirbti „reformavęsis“ teatro vadovas, jo pavaduotojas ir buhalteris. Apie aktorių atlyginimus neužsimenama. Kaip „gražiaisiais“ sovietiniais laikais: jei jau reforma, tai svarbiausia pradėti nuo Centro komiteto sekretoriaus... Teatro direktoriui žadama 12 tūkst. litų alga. Įdomu, iš kokių stebuklinių pasakų tie pinigai jam byrės? Antra, norisi priminti, jog teatras yra ne administracija, o visa kūrybinė grupė. Kažkaip nekorektiška, miela darbo grupe.

Jei yra bent koks pozityvus grūdas šioje istorijoje, jis toks: reformos siūlymus pristatant Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams aktoriai parodė turį savo teises ir balsą. Vadinasi, diskusija bus, ir Š. Biručiui nepavyks taip paprastai pripūsti naujų vėjų į Lietuvos teatro gyvenimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"