TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvos vizija: ministras pirmininkas - V.Uspaskichas

2011 12 08 6:00

Kitų metų rudenį Lietuvoje gali susiklostyti unikali padėtis: valstybės vadovė - Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas - Viktoras Uspaskichas. Jei taip nutiktų, tai reikštų, kad po 20 nepriklausomybės metų aukščiausia šalies valdžia galutinai perėjo į rankas asmenų, neturinčių nieko bendra su Sąjūdžio tradicija ir jo puoselėtomis vertybėmis, kurios išvedė tautą į valstybės atkūrimą.

Viskas spręsis per rinkimų metus, kurie jau prasidėjo, tad pats laikas pabandyti suvokti, kas vyksta.

Tam pirmiausia derėtų atmesti mintį, kad V.Uspaskicho kalbos apie premjero postą tėra pūtimasis. Kad tai - ne tuščios pretenzijos, byloja jo atrama visuomenėje, taip pat netolimos praeities įvykiai.

Sykį, gal mums net nenutuokiant, V.Uspaskichas jau buvo vos per žingsnį nuo išsvajoto tikslo. Tai nutiko 2006 metų pavasarį, prasidėjus Algirdo Brazausko Vyriausybės žlugimui. Tos kadencijos Seime Darbo partija buvo išsikovojusi daugiausia mandatų, todėl V.Uspaskichui tereikėjo suburti daugumą ir įtikinti prezidentą Valdą Adamkų, kad šis pateiktų reikiamą ministro pirmininko kandidatūrą. Kaip parodė vėlesnių koalicijų patirtis, daugumos suformavimas Darbo partijai jau ir tuomet nebuvo nepasiekiamas tikslas.

Ne tokia neįveikiama kliūtis, kaip tada atrodė, buvo ir prezidentas V.Adamkus. Jis jau buvo suteikęs pilietybę V.Uspaskicho rekomenduotam, tačiau su Lietuva nieko bendra neturinčiam asmeniui Mansurui Sadekovui ir už tai susilaukęs daugiau negu pusės milijono litų aukų iš "Krekenavos agrofirmos" bei kitų V.Uspaskicho įmonių darbuotojų, gaunančių minimalų atlyginimą. Tereikėjo prezidentui visa tai delikačiai priminti. Galime tik spėlioti, kaip konkrečiai viskas vyko, tačiau, likus vos vienuolikai dienų iki A.Brazausko atsistatydinimo, Darbo partijos būstinę užgriuvo kaukėti prokurorai.

Matyt, tą sykį V.Uspaskichas tiesiog deramai neįvertino visų aplinkybių: jis ne tik vertė neramiai jaustis V.Adamkų, bet ir buvo spėjęs ligi gyvo kaulo įgristi A.Brazauskui, įpėdiniu numačiusiam Zigmantą Balčytį. Prie to pridėkime Gedimino Kirkilo planus, susijusius su premjero postu, taip pat nuolatinę žvalgybų trintį dėl įtakos, ir gausime V.Uspaskichą su antrankiais.

Nuo to laiko prabėgo daugiau negu penkeri metai. Iš arenos pasitraukė kelios pačios įtakingiausios figūros, privertusios V.Uspaskichą ieškoti laikino politinio prieglobsčio Rusijoje. Su jų pasitraukimu sumenko ir to "kompromato" galia, apie kurią bėglys ne sykį kalbėjo ir kuri jam, tarpininkaujant Raimundui Šukiui, padėjo grįžti. Tačiau per tą laiką Lietuvos politinėje scenoje įsitvirtino D.Grybauskaitė. Prasidėjo naujas politinio lošimo etapas, kurio metu ir vėl bus sprendžiamos tos pačios lygtys.

Dabar jau nuo D.Grybauskaitės požiūrio ir nuo to, kiek V.Uspaskichas apie ją žino, priklausys jo planai iškovoti premjero postą. Paliktos "baltos dėmės" valstybės vadovės biografijoje - puikus šansas V.Uspaskichui vėl sustiprinti savo pozicijas, juolab kad jam vienam gali būti prieinami kitiems uždari šaltiniai. Taigi gali nutikti taip, kad būtent V.Uspaskichas netolimoj ateity šalia D.Grybauskaitės atliks tą misiją, kurią sovietiniais laikais greta pirmųjų partijos sekretorių lietuvių atlikdavo Kremliaus atsiųsti mitkinai. Skirtumas bus tik tas, kad mes ir toliau apsimesime, jog esame prižiūrimi Briuselio.

Tačiau ir prezidentė turi ne visai prastą kozirį - Darbo partijos lyderiui iškeltą bylą. Neturėkime iliuzijų, kad ši byla padiktuota teisingumo siekio: jeigu kam nors rūpėtų teisingumas, kaltinamasis per daugiau negu penkerius metus jau būtų nuteistas, be to, jam būtų pateikti kaltinimai ne tik dėl nuslėptų pajamų bei išlaidų ir mokesčių nemokėjimo, bet ir dėl pinigų plovimo. Dabar tai, iš kur atsirado tie neužpajamuoti 25 mln. litų, niekam nerūpi - užtenka ir to, kas turima, kad V.Uspaskichas būtų laikomas ant kabliuko. Kol kas tai duoda apčiuopiamą rezultatą: garsėjantis užgauliomis žymiausių politikų charakteristikomis, Darbo partijos lyderis valstybės vadovės asmenį kukliai apeina, o kartais net pagiria - už požiūrį į Aleksandrą Lukašenką ir naują užsienio politikos kursą.

Savo ruožtu prezidentė elgiasi taip, lyg V.Uspaskicho apskritai nebūtų. Paritetas, dėl kurio net buvo pamirštas pažadas sutramdyti oligarchus.

Taip bus sulaukta Seimo rinkimų. Ir net jeigu ligi jų V.Uspaskichas ir bus nuteistas, tai mažai ką pakeis. Prasidės apeliacijos, o ten, žiūrėk, ir vėl - neliečiamybė.

Visa tai vis labiau primena fatališką procesą, kurio neįmanoma sustabdyti. Valstybė nenumaldomai krypsta į tokį savo raidos etapą, kurį pasiekus visiems, tikėjusiems Sąjūdžio prikelta Lietuva ir turėjusiems vilčių, teks pasirinkti gilų pogrindį arba, kaip įprasta, emigraciją.

Tai pakeisti gali tik tie, kuriems šiame politiniame lošime skirtas statistų vaidmuo. Bet ir jie, atrodo, vis labiau linksta į tai, kad demokratija, kuri nepasiteisino, gali ir palūkėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"