TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvybę - po žąsies uodega...

2012 09 25 6:00

Praeitą savaitę Žemaitijos miestelyje Darbėnuose apsilankiusiam žemės ūkio ministrui Kazimierui Starkevičiui buvo įteikta neįprasta dovana: gyva žąsis, įtupdyta į didžiulį labai seną žemaitišką "kiocį" - krepšį.

Krepšys, anot jį dovanojusios Darbėnų bendruomenės, buvo nupintas beveik prieš pusantro šimtmečio, dar spaudos draudimo laikais, ir galėjo būti vienas tų "kiocių", kuriuose tarp šieno pakratų, patupdžius ant jų skandalingą žąsį ar kokį kitą balsingą gyvį, nuo caro žandarų būdavo slepiama lietuviška spauda. 

Darbėniškių nuomone, liberalams atidavus Lietuvos švietimo ir kultūros reikalus, nebetoli ta diena, kai lietuvybę mūsų krašte vėl gali tekti platinti kontrabanda, paslėpus po žąsies uodega. O Žemės ūkio ministerija, vadovaujama dabartinio ministro, jau ne kartą parodė, kad rūpinasi ne tik žemdirbių "kūno", bet ir dvasios poreikiais kur kas nuoširdžiau nei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) valdininkai, todėl kontrabandos platinimo priemonės buvo atiduotos į patikimas rankas.

Pastarasis skandalas, kilęs dėl ŠMM patvirtintos naujos priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos, tik sustiprina žemaičių nuogąstavimus, kad lietuvių kalbai, lietuvybei Lietuvoje gresia kontrabandinės prekės likimas. Ministerijos potvarkis nestebina, nes ji jau ne pirmą kartą lipa ant to paties grėblio: sumano neblogą naujovę, bet jai įgyvendinti parenka pačias netinkamiausias sąlygas. Taip buvo atsitikę su teisingu potvarkiu kilstelėti valstybinės lietuvių kalbos žinių kartelę į aukštesnį lygį tautinių mažumų mokykloms, bet nedavus laiko tinkamai pasirengti naujiems reikalavimams.

Panašiai nutiko ir su nauja priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka, kuri turėtų įsigalioti 2014 metais. Jei toks sprendimas būtų buvęs paskelbtas pavasarį, prieš pasirenkant mokymosi disciplinas dešimtokams ir prieš sutvarkant ateinančių mokslo metų krūvį mokytojams, galima būtų rasti ir teigiamų sprendimo dalykų. Tačiau dabar tas teigiamybes mato tik Rektorių konferencija. O moksleiviai, jų tėvai? O mokytojai?

Moksleivių mitingai, piketai kalba ką kita. Negarbinga kaltinti juos tingumu. Pamirštama, kad tai aukštesnių klasių moksleiviai. Greitai tiems jaunuoliams bus suteikta teisė balsuoti, rinkti valstybės valdžią, o moksleivių reikalus tvarkanti ministerija ir vyresnieji dėdės - aukštųjų mokyklų vadovai - nemato reikalo gerbti jų ir paklausti nuomonės. Jau įsibėgėjus rugsėjui paskelbti minėtą potvarkį ciniškumo viršūne pavadino ir buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris. Jis atkreipė dėmesį ir į pažeistus teisėtus lūkesčius, ir į teisės galiojimą laike, kitaip sakant, į aspektus, kurie laikytini teisės pažeidimais.

Nereikėtų apgaudinėti savęs ir kitų, kad ministras esą išgirdo moksleivių nuomonę, kreipėsi į Rektorių konferenciją ir pasiūlė "nuosprendžio" vykdymo laiką nukelti metams. Jei kas nors pasidomėtų, kas ir kaip buvo kalbama per tą pasitarimą, nesunkiai pastebėtų, jog ministerijos vadovai, užuot argumentavę, kad terminą derėtų atidėti, įtikinėjo rektorius tam nepritarti.

Na, o dauguma rektorių (ne visi, ačiū Dievui!) išgirdo tai, ką norėjo išgirsti. Juk jie jau ne pirmus metus visiškai pagrįstai piktinasi, kad į aukštąsias mokyklas kasmet įstoja vis blogiau paruošti abiturientai, o šiemet "praeinamas" balas į kai kuriuos universitetus smuko iki šešetuko. Apie kokią mokymo kokybę galima svajoti esant tokiai "blogai žaliavai", kaip pareiškė garbingi rektoriai, kai net tie, kurie jau persirita per konkursą, nesugeba taisyklingai parašyti žodžio "prašymas", rašo jį su trumpąja "i"!?

Nejaugi mūsų universitetų vadovai tokie naivūs ir tiki, kad sugriežtinus priėmimo reikalavimus, bet nepakeitus mokyklų programų, į aukštąsias mokyklas ims veržtis dešimtukininkai ir devintukininkai? Galbūt jie ir veršis, tačiau ne į Lietuvos universitetus, ne pas tuos rektorius, kurie ramia sąžine sutinka užkirsti kelią į aukštąjį mokslą neturtingų tėvų vaikams, jei šie nesugebės gauti aukščiausio įvertinimo už... svetimos kalbos žinias.

Labai norėtųsi išgirsti Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektoriaus Prano Žiliuko paaiškinimą, koks ryšys egzistuoja tarp matematiko, dainininko, skulptoriaus TALENTO ir užsienio kalbos mokėjimo? Ir, priešingai, ar galima užauginti Einsteiną, Čiurlionį ar Noreiką iš turtingų tėvelių atžalos, kuri neturi nei talento, nei gero užsienio kalbos žinių įvertinimo, bet turi pinigų mokėti už mokslus?

Paaiškinimas įmanomas tik vienas: valstybėje, kuri nemato savo vaikų kaip būsimų piliečių, čiurlionių ir noreikų, kuriai jie tėra "krepšeliai", galima viskas. Net sujaukti santykius su gretima šalimi, prisidengiant veidmainišku valstybinės kalbos teisių gynimu, bet nepastebint, kad kai kuriose Lietuvos aukštosiose mokyklose toji valstybinė kalba jau seniai prarado savo "valstybinį" statusą, ir studijuoti jose gali tik tie lietuviai, lenkai ar rusai, kurie anglų kalbą moka geriau negu valstybinę lietuvių.

Dar kartą įsiklausykite, ką sako gerbiamas KTU prorektorius P.Žiliukas, aiškindamas, kodėl prireikė užsienio kalbos mokėjimo "pakankamu lygiu": "Mes norime, kad į aukštąsias mokyklas ateitų žmonės, kurie nuo pirmo kurso galėtų studijuoti kartu su užsieniečiais, naudotis užsienio literatūra, įranga." Apie tai, kad į aukštąsias mokyklas ateitų darbščios, kūrybingos, išsilavinusios asmenybės, raštingi savo šalies patriotai, - nė žodžio...

Net rusų kalbos egzaminas nebuvo privalomas nehumanitarinių mokslų studentams sovietmečiu, o kiek skundų dėl tautos rusinimo buvo išlieta Sąjūdžio metais!

Pagaliau, kaip nutolę nuo realaus gyvenimo yra rektoriai, jei nežino, kad didžioji dalis Lietuvos vaikų tėvų gyvena skurdžiai ir negali mokėti už savo net ir labai menams gabių atžalų mokslą, jei šie neišmoko užsienio kalbos B2 lygiu!

O gal toks ir yra sumanymas: naujomis užkardomis atkirsti nuo Lietuvos dar daugiau gabaus jaunimo, išstumti jį į užsienio rinkas?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"