TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lietuvybė rinkos ekonomikos visuomenėje

2007 02 23 0:00

Aną mūsų naujausios istorijos "auksinį penkmetį" (1988-1992 metai), kai mokėmės ieškoti reiškinių esmės ir veiksmų prasmės, kai pratinomės skirti pelus nuo grūdų ir ožius nuo avelių, kai dėl "politkorektiškumo" dar nebuvome verčiami vynioti žodžių į vatą, jau buvome spėję suvokti, kad šimtai tūkstančių lietuvių už Lietuvos ribų atsidūrė dėl dviejų priežasčių: vieni ne savo valia, kiti - savo.

Pirmųjų irgi buvo dvi grupės. Tai politiniai tremtiniai ir kaliniai, kuriuos iš Lietuvos išgabendavo prievarta, etninių žemių lietuviai, kuriuos nuo Lietuvos atskirdavo likimas tarptautinės politikos pavidalu, bet patys jie iš savo protėvių žemės niekur nesitraukdavo.

O štai antroji, savo valia iškeliavusiųjų, grupė kur kas margesnė. Gausiausią jų būrį sudaro ekonominiai emigrantai. Jų, nepatenkintų savo buitimi Lietuvoje, buvo visais amžiais, XXI a. - ne išimtis. Politiniai emigrantai, pabėgėliai, gelbėjo savo lietuvišką dvasią ir gyvastį nuo bolševikų teroro. Paprastai prie politinių emigrantų priskiriami visi iškeliavę iš Lietuvos baigiantis Antrajam pasauliniam karui, nors atidžiau patyrinėjus tą srautą galima būtų pastebėti, kad anaiptol ne visi bėgo dėl politinių ir nacionalinių sumetimų: buvo ir tokių, kuriems rūpėjo išgelbėti savo turtą ar kurie buvo prikišę nagus prie žydų žudynių. Vadinamuosius žydšaudžius reikėtų priskirti kitai grupei. Tai asmenys, besislapstantys nuo įstatymų ir teisingumo. Tokių, nusikaltusiųjų Lietuvos įstatymams, yra ir tarp pastarųjų metų emigrantų.

Dar yra romantiškoji "meilės tremtinių" grupė: vyrai ir moterys, susituokę su kitos šalies piliečiais ir iškeliavę į sutuoktinių šalį. Yra dar tarp emigrantų klajūnų iš prigimties ar iš smalsumo, kartais vadinamų avantiūristais, kurie ieško naujų reginių, naujų įspūdžių, naujos patirties ar žinių.

Yra dar viena grupė ne Lietuvoje gyvenančių lietuvių - diplomatai, žurnalistai, kariūnai, ekonominių misijų ir kitų sričių darbuotojai, kurie laikinai dirba už Lietuvos ribų, bet mokesčius moka Lietuvai kaip Lietuvos piliečiai, jos institucijų atstovai.

Apie kiekvieną paminėtą (ir nepaminėtą) emigrantų-išeivių-pabėgėlių grupę galima būtų daug rašyti, bet mano tikslas - trumpa kalba apie Lietuvos valstybės ir joje gyvenančių ir negyvenančių lietuvių įsipareigojimus vienas kitam.

Beje, įsipareigojimai nelygu įsipareigojimams. Yra juridiniai, įstatymais apibrėžti įsipareigojimai; yra sąžinės, istorinių sąlygų ir nacionalinių tradicijų suformuoti įsipareigojimai, ir pagaliau yra paprasta, humaniška, geros širdies paskata padėti kiekvienam, kam bloga, kam reikia pagalbos.

Juridiškai mūsų valstybė yra įsipareigojusi politiniams kaliniams ir tremtiniams - bolševikų aukoms.

Istorinė sąžinė mus, Lietuvos etninius lietuvius, ragina visokeriopai padėti malšinti tautinį - paprotinį - alkį ir troškulį etninių žemių lietuviams anapus Lietuvos valstybės sienų.

O kuo, išskyrus gerus norus, būtume įpareigoti prieš ekonominius migrantus, politinius pabėgėlius, klajūnus avantiūristus?

Lenkiame galvas prieš pokario politinių pabėgėlių bangos pastangas išlaikyti ir tęsti lietuviškosios kultūros, kalbos, meno, spausdinto žodžio tradicijas, kurios ypač galingai reiškėsi JAV. Tačiau vien tik pagarbos kartais gali ir neužtekti. Būtina atidžiai įsiklausyti į jų poreikius ir pageidavimus, nes būtent ši emigrantų grupė, palyginti su kitomis senųjų ir naujausių emigrantų bangomis, labiausiai jautėsi įsipareigojusi Lietuvai, lietuvių kultūrai, kalbai ir savo tautiečiams, likusiems Lietuvoje bolševikinio vargelio vargti.

O visi kiti, palikę tėvų ir protėvių žemę dėl geresnio gyvenimo, prabangesnės buities, atsisakę bet kokių įsipareigojimų - ekonominių, pilietinių, kultūrinių, pagaliau demografinių - savo Tėvynei? Būtų galima sakyti, tegul jie gyvena savo malonumui, aplankydami Lietuvą prisiminimais ar perlaidomis giminaičiams. Bet ne. Ir šie emigrantai kažko nori, laukia ar net reikalauja iš savo ne tokių apsukrių ir judrių, Lietuvos dar nepalikusių tėvynainių.

Pigaus populiarumo besivaikantys politikai net ėmė kliedėti apie vadinamąjį mokinio krepšelį, kuris neva priklausąs ir užsienyje besimokantiems lietuviukams. Ar galima sugalvoti dar didesnę nesąmonę rinkos sąlygomis gyvenančioje visuomenėje, kai vaikų tėveliai dirba ir mokesčius moka kitai, turtingesnei ir dėl to mylimesnei šaliai, tačiau jų ir jų vaikų blėstančius tautinius jausmus neva privalą gaivinti paliktosios valstybės mokesčių mokėtojai?

Nesakau, kad nereikia emigrantams lietuvių kalbos, lietuviškų vadovėlių ar lietuviškų dainų. Negali jie patys to duoti savo vaikams - padėsime. Mokysime. Aprūpinsime knygomis, mokymo priemonėmis. Tik - jei bus užmokėta. Nes mums, Lietuvoje gyvenantiems, rūpestinga valdžia nuo ryto iki vakaro kala į galvas: rinkos visuomenėje mokama už viską. Tad ir už lietuvybės palaikymą užsienio lietuvių bendruomenėse reikėtų mokėti. Nebūtinai valiuta. Galima ir tarpusavio įsipareigojimais, ekonominiais ar kultūriniais projektais, įvaizdžio populiarinimu.

Juk net ir už išvykimą iš Lietuvos reikėjo mokėti, veltui niekas nevežė... Ne taip kaip į Sibiro tremtį...

Tėvynę, kaip ir pilietybę, reikia užsidirbti. Tai, kas dalijama veltui, nebranginama. O norintieji turėti dvi tėvynes, dvi gimtines, ir mokėti turėtų dvigubai.

O jei kas nors nori lietuvybę dalyti dovanai - kodėl gi ne?! Prašom! Tik, susimildami, ta dovana tegul bus ne iš mokesčių mokėtojų "krepšelių", o iš privačios dovanotojo kišenės.

Tai būtų itin graži privati iniciatyva, nepažeidžianti netgi rinkos ekonomikos dėsnių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"