Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Limitų ekonomika

 
2017 07 17 10:50

Sunku suprasti, kodėl dabar nutarta grįžti atgal ir Lietuvoje vėl pradėti taikyti limitinės sovietinės ekonomikos sistemos elementus. Kitaip nepavadinsi naujos biudžeto formavimo tvarkos – ketinimo iš pradžių surinkti iš visų žinybų lėšas į vienas rankas ir tada perdalinti, priklausomai nuo naujai nustatytų prioritetų.

Pirmaisiais Nepriklausomybės atkūrimo metais svarbiausias uždavinys buvo pertvarkyti ekonomiką, pereinant nuo limitais grįstos centralizuotos ekonomikos į vakarietišką rinkos ekonomiką. Tik kai Lietuvai buvo pripažintas rinkos ekonomikos šalies vardas, galima buvo įgyvendinti norimus užsienio politikos tikslus – pradėti derybas dėl stojimo į NATO ir ES.

Limitinės ekonomikos darbo rezultatas visada yra blogas dėl paprasčiausių priežasčių – vienas ar keli žmonės negali numatyti, kaip ateityje vystysis ekonomika, kokie technologiniai atradimai yra daromi ar bus padaryti, todėl jų priimamai sprendimai stabdo šalies pažangą. O ekonomikos efektyvumas mažėja, nes dingsta žmonių iniciatyvumas daryti kažką naujo, atsiranda abejingumas darbo rezultatams, nes vis tiek viską sprendžia keli žmonės tik pagal jiems žinomus prioritetus. Po tam tikro laiko šalis pradeda atsilikti nuo kitų valstybių.

Grįžimą prie limitų ekonomikos pradėjo Dalios Grybauskaitės remiama Andriaus Kubiliaus vyriausybė, siekusi valdyti valstybę kaip savo UAB-ą. Lietuvos ekonomikos rodikliai iš karto pradėjo blogėti. UAB-o principo taikymas valstybės mastu gan artimas limitų ekonomikos veikimo būdui.

UAB-o principo taikymas valstybės mastu gan artimas limitų ekonomikos veikimo būdui

Po to atėjusi kita vyriausybė kažkokios savarankiškos politikos nevykdė, viskas buvo paleista savieigai ir faktinis sprendimų priėmimas atsidūrė įvairaus plauko padėjėjų ir patarėjų rankose. Tie savo ruožtu į atsakingas pareigas pradėjo skirti savo gimines ir draugus, nepaisydami kvalifikacijos, tad valstybės sprendimų ir valdymo kokybė labai smuko.

Visa tai, įvertinus dar ir tai, kad Lietuvoje gyvena mažiau žmonių ir nereikia tiek viešojo sektoriaus paslaugų, kiek reikėjo anksčiau, lemia būtinybę įgyvendinti valstybės valdymo reformą. Tačiau būtų neteisinga manyti, kad tai turi reikšti tik viešojo sektoriaus dirbančiųjų skaičiau mažinimą ir finansinių resursų sutelkimą kelių vadovų rankose. Tai yra grįžimas į praeitį, iš esmės neteisingas sprendimas.

Kaip pertvarkyti valstybės funkcijų valdymą, kad didėtų ekonomikos efektyvumas, pavyzdžių yra nemažai.

Antai aukštojo mokslo reforma gali būti vykdoma visai kitaip. Vyriausybė, dažniausiai – Statistikos departamentas, sudaro ilgalaikę prognozę, kokių ir kiek specialistų reikės ateityje, Švietimo ministerija skelbia konkursą šių specialistų ruošimui, o universitetai pateikia konkursui specialistų ruošimo mokslo programas, dėstytojų ir mokslininkų sudėtį. Atrenkami geriausi pasiūlymai, kurie visiškai finansuojami valstybės lėšomis. Tokiu būdu sudaromos sąlygos aukštojo mokslo kokybės augimui.

Panašiai gali būti pertvarkoma ir socialinė sfera, nes keičiasi gyventojų demografinė sudėtis. Sudaroma socialinių ir sveikatos paslaugų poreikio ilgalaikė prognozė pagal šalies regionus ir skelbiamas konkursas tarp socialinių ir gydymo įstaigų tų paslaugų teikimui.

Kultūros srityje iš dalies toks principas pradėtas taikyti įsteigus Kultūros tarybą ir patikėjus jai skirstyti dalį kultūros lėšų pagal įvairius projektus.

Be abejo, viskas nėra taip paprasta, daug klausimų kyla sudarant ateities raidos prognozes ir nustatant specialistų bei paslaugų poreikį, skiriant geriausius pasiūlymus turinčias atrinkti ekspertų grupes, numatant socialines garantijas tiems darbuotojams tų įstaigų, kurių pasiūlymai nebus atrinkti ir jie netektų valstybės finansavimo.

Bet kuriuo atveju toks rinkos principais pagrįstas viešojo sektoriaus lėšų valdymas užtikrina efektyvesnį ir kokybiškesnių paslaugų tiekimą gyventojams. Ilgainiui taip valdomos valstybės tampa pirmaujančiomis.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę tai suprato visi. Šiandien, berods, to nesupranta net valstybės vadovai.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ekspertė, Europos Parlamento narė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"