TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

LISABONOS SUTARTIS: pranašumai ir trūkumai

Lietuvos Seimas prieš kelias dienas ratifikavo Lisabonos sutartį, kuri parengta Prancūzijai ir Olandijai atmetus Konstitucinę sutartį.

Kadangi naujoje sutartyje daug nuorodų į senąją ir kitus dokumentus, todėl šią sutartį skaitant reikia šalia turėti ir tuos, kuriuos ji cituoja. O tai ir vargina, ir reikia gana daug laiko, todėl nenustebčiau, kad ratifikavimo procesas Seime buvo panašus į aną, kada Seimo narių dauguma vieningai balsavo už Konstitucinę sutartį, nors tūlas Seimo narys jos ir akyse nėra matęs.

 

Manyčiau, kad nebūtina išnagrinėti kiekvieno Lisabonos sutarties straipsnio ir tokią analizę įsprausti į laikraščio nedidelės apimties skiltį, pagaliau tai ir neįmanoma - palikime šį nelengvą darbą specialistų studijoms.

Sutartis laikosi, kaip ir pasaulis pagal seną įvaizdį, ant trijų dramblių: didesnio efektyvumo priimant sprendimus, platesnės demokratijos sustiprinant Europos ir nacionalinių parlamentų vaidmenį priimant sprendimus ir ES užsienio politikos vieningumo.

Nepretenduodamas į moksliškai išsamią sutarties analizę, norėčiau tik pamėginti atsakyti į keturis kiekvienam piliečiui svarbius klausimus: kokią naudą turės Europa iš naujos sutarties, kokią naudą turės Lietuva, kokie sutarties privalumai pagaliau kokie jos trūkumai. Pradėkime nuo naudos ir baikime trūkumais.

Sutartyje įvesta vadinamoji socialinė dimensija, o tai reiškia, kad socialinės problemos bus tiek pat svarbios kaip ir ekonominės. Sustiprės kova su piliečių neturtu ir atskirtimi. Visiškas užimtumas, moterų ir vyrų lygios teisės, bet kokios diskriminacijos uždraudimas bus ne vien svajonė, bet ir realybė.

ES turės naujas galimybes tokiose srityse kaip vieninga ES energetikos sistema ir vieninga aplinkosaugos politika.

ES Tarybos darbo efektyvumas padidės, nes veto teisė vidaus politikos ir teisės srityse nebegalios.

Labai sustiprės Europos Parlamento galios. Parlamentas daugelyje sričių bus lygiavertis partneris Komisijai ir Tarybai. O tai reiškia demokratijos sustiprėjimą.

Nacionaliniai parlamentai tiesiogiai gaus visus Komisijos parengtus dokumentų projektus ir galės juos vertinti bei siūlyti pataisas. Be to, galės per 8 savaites pateikti Komisijai protestą, jei nacionaliniai dokumentai pasirodys geresni už Komisijos siūlomus.

Tarybos prezidentas bus renkamas 2,5 metų laikotarpiui. Juo galės būti tik buvę valstybių vadovai ar jų ministrai pirmininkai. Neliks valdžios perdavinėjimo kas pusė metų, todėl ES politika nepriklausys nuo pirmininkaujančios Tarybai valstybės vadovo norų ar tos valstybės dydžio.

Bus paskirtas ir faktiškas ES užsienio reikalų ministras, nors jo pareigos vadinasi kitaip. Jis turės atsiskaityti Europos Parlamentui, kuris tokiu būdu įgis naujų galių užsienio politikos srityje. Tikėtina, kad ES užsienio politika bus geriau koordinuota.

Atsakant į klausimą, o kokia Lietuvai bus nauda iš naujos sutarties, reikia grįžti prie anksčiau aptartos socialinės dimensijos, kuri ir nusako naudą Lietuvai. Kitas svarbus momentas - tai vieninga ES energetikos sistema, kuri mus padarytų nebe Rusijos įkaitais. Trečias momentas - sustiprinta aplinkosauga - tada nebematysime tuščių butelių po kiekvienu krūmu. Ir pagaliau mes būsime savo teisėmis lygi valstybė kitoms.

Lisabonos sutartis inkorporavo Fundamentinių teisių chartiją, kurioje socialinės ir ekonominės teisės sugretintos su civilinėmis teisėmis ir laisvėmis. Tai papildomas ir labai svarus jos pranašumas.

Apibendrinant galima teigti, kad Lisabonos sutartis sustiprins ES institucijų efektyvumą ir padarys ES demokratiškesnę.

Tačiau sutartis turi ir trūkumų. Lenkijai ir Jungtinei Karalystei nesutikus įrašyti Fundamentinės teisių chartijos ir išsikovojus sau išimtį susilpnėja ES pozicija dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje ir Kinijoje. Kitas trūkumas - ir prezidentas, ir užsienio reikalų ministras atstovaus kitose ES šalyse. Lieka neapibrėžtas santykis tarp šių pareigūnų. Trečias - sutartis dar neleidžia parlamentui būti tolygiu Tarybai partneriu užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityse. Ir ketvirtas - sumažės komisarų skaičius Komisijoje, o tai reiškia, kad Lietuva gali netekti svarbaus posto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"