TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lituanistika be lituanikos?

2008 07 31 0:00

Liepos 23 dienos "Lietuvos žiniose" prof. habil. dr. V.Vitkauskas pateikė skaitytojams kelias tikrovės neatitinkančias versijas apie Lietuvių kalbos institute (LKI) įsteigtą slavistų tyrėjų grupę. Kaip šios grupės vadovas galėčiau nereaguoti į subjektyvią nuomonę, bet ji kvestionuoja mūsų šalies kultūrinės identifikacijos modelį. Taigi ką veikia LKI slavistai?

Pirmiausia žinotina, kad daugelis Lietuvą tiriančių humanitarų gerai išmano slavistiką. Istorikai tiria įvairiais laikais slaviškai rašytus šaltinius, susijusius su Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimu (LDK Statutas, Metrika, metraščiai, aktų knygos ir pan.). Literatūrologai integravo mūsų šalyje slaviškai rašytus kūrinius į bendrą Lietuvos literatūros kontekstą (čia svarbūs prof. A.Jovaišo darbai). Folkloristai atsižvelgia į slaviškąją medžiagą tirdami lietuvių tautosaką (čia daug nuveikusi prof. B.Kerbelytės mokykla). Lituanistai kalbininkai - akad. Z.Zinkevičius ir kiti - pasitelkia slavų kalbų duomenis spręsdami lietuvių kalbos istorijos klausimus. Mūsų šalyje būtent lietuviai mokslininkai yra aktyviausi slavistikoje.

Tai bendresnės tendencijos dalis. Tik patraukli kultūra gali sėkmingai plėtotis ateityje, ir kuo ji įvairesnė, tuo patrauklesnė. Lietuvos kultūros įvairumas svarbus tiek tautinėms bendrijoms, tiek patiems lietuviams, nes sudaro palankias sąlygas likti savo kultūros erdvėje, kas ypač aktualu sparčios globalizacijos sąlygomis. Lietuvai yra kuo didžiuotis: ji padovanojo pasauliui nemaža iškilių žmonių ir pati praturtėjo kitų tradicijų atstovų dėka. Apie garsėjančius pasaulyje vilniečius rašo prof. T.Venclova knygoje Vilniaus vardai, bet Lietuva - tai ne tik Vilnius.

Lietuvos kultūra turi nemenką traukos jėgą: svetur kuriami nauji lituanistikos židiniai, Lietuvoje gyvenantys slavai (ir ne tik jie) įsilieja į mūsų valstybės gyvenimą. Prof. V.Vitkauskui tai nepatinka, mat jie dar neišmokę nepriekaištingai kalbėti lietuviškai. Alternatyva aiški: jei būsime nepakantūs kitakalbių piliečių integracijai, norinčiųjų integruotis vis mažės, ir vėl, kaip jau ne kartą būta, daugės lietuvių, linkusių praturtinti savo akcentu svetimąsias kalbas.

2007 metais LKI Mokslo taryba įsteigė Vardyno skyriuje Lituanikos grupę, kurioje dirba 4 slavistai (visame institute daugiau nei 70 lituanistų). Lituanikos terminu vadinami įvairių šalių leidiniai, kalba, autoryste ar tematika susiję su Lietuva (Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikia Lituanikos skyrius). LKI Lituanikos grupės tikslas siauresnis - ji tiria LDK musulmonų (totorių), sentikių, stačiatikių ir unitų (graikų katalikų) raštijas ir kalbines tradicijas. Prof. V.Vitkauskas vadina šiuos specialistus rusakalbiais, bet jie moka lietuvių, rusų, anglų, lenkų, rusėnų, bažnytinę slavų, bulgarų, serbų, kroatų, naująją graikų, turkų kalbas. Visi turi mokslinius laipsnius, skelbia tiriamuosius darbus Lietuvoje ir svetur, jų kalbinės kompetencijos prisireikia mūsų valstybinėms institucijoms, o mokslinės patirties - Lietuvos ir užsienio aukštojo mokslo įstaigoms. Prof. V.Vitkauskas klysta manydamas, kad šiam darbui finansuoti Vyriausybė skyrusi LKI didelių pinigų.

Rašydamas apie LKI įsteigtą "slavišką grupę lietuvių kalbos istorijai tirti", prof. Vitkauskas žino, kad tuo užsiima visai kitas (didžiausias) instituto padalinys: Kalbos istorijos ir dialektologijos skyrius (čia dirba 24 etatiniai darbuotojai ir keli doktorantai). Kiti LKI padaliniai taip pat dirba lituanistinį darbą, bet profesorius dejuoja: "Ką gi, nebėra kam prižiūrėti lietuvių kalbos, ja rūpintis."

Lietuvos kultūrą sudaro ne tik lietuviškai rašyti kūriniai: lietuviai rašė ir kitomis (lotynų, vokiečių, rusėnų, lenkų, rusų, bulgarų, prancūzų) kalbomis, turėdami skirtingus (katalikų, protestantų, stačiatikių, unitų) religinius identitetus. Kita vertus, Lietuvos kultūrą kūrė ne tik lietuviai, o visi piliečiai.

Slaviškoji Lietuvos kultūra svarbi mūsų šaliai ir visai Vidurio ir Rytų Europai. Štai keli pavyzdžiai: XIV a. būtent mūsų šalyje susiformavo nauja (rusėnų) literatūrinė kalba, vėliau suaugusi su Lietuvos valstybingumo idėja ir paveikusi maskvėnų kalbinę situaciją; LDK katalikas Pranciškus Skorina pirmasis išspausdino bažnytinę slavišką Bibliją; Lietuvoje parengtos dvi iš trijų lenkiškosios Biblijos versijų - Mikalojaus Radvilo Juodojo pastangomis 1563 metais leista kalvinistų Brastos Biblija ir 1570-1572 metais leista Simono Budno rengta antitrinitaristų Nesvyžiaus Biblija (tik vėlesnė katalikiškoji Jokūbo Vujeko Biblija rengta Lenkijoje); LDK sukurtos visų stačiatikių slavų pripažintos pirmosios bažnytinės slavų kalbos gramatikos.

Kol mūsų šalyje dirba vos keli lituanikos specialistai, aktyviai vyksta LDK kultūrinio paveldo emigracija iš Lietuvos (dar neįvertinta emigracijos rūšis): kaimyninės šalys integruoja į savo tradicijas LDK kultūrinį paveldą, vyksta jo parceliavimas ir dalybos (tai prof. A.Bumblausko aktyviai gvildenama tema). Štai 2001 metais Vakarų Europoje perspausdinta lenkiškoji Brastos Biblija. Specialiai šiam leidiniui Lenkijos ir Vokietijos prezidentų parašytose pratarmėse LDK vardas neminimas, o Mikalojus Radvila įvardytas kaip lenkų kalbos ir kultūros puoselėtojas Lietuvoje. Po šio leidinio pasaulis nebesies Brastos (Radvilų) Biblijos su LDK. Baltarusijos mokslininkai integruoja į savo tradiciją LDK rusėniškai ir bažnytine slavų kalba rašytus kūrinius, tuo galima įsitikinti paskaičius 2001 metais Minske leistą monografiją apie Vilniaus Auksaburniu vadinto stačiatikių Šv. Dvasios vienuolyno archimandrito Leontijaus Karpovičiaus pamokslus. LKI Lituanikos grupė stengiasi atsverti šią LDK kultūrinio paveldo emigracijos tendenciją.

Prof. Vitkausko meilė lituanistikai imponuoja, bet ir lituanika mūsų šalyje neturi būti užmiršta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"