TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Litvinenkos istorijos pamoka

2006 12 06 0:00

Vienas Peterburgo savaitraštis apklausė keletą žinomų Rusijos politikų ir visuomenės veikėjų: ar teisus buvęs Rusijos kagėbistas Aleksandras Litvinenka, kuris priešmirtiniame laiške dėl savo žūties apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Apklausos rezultatai labai pamokantys: kuo glaudžiau klausinėjamasis asmuo susisiejęs su valdžia, tuo skeptiškiau jis žiūri į tą kaltinimą. Ir priešingai - kuo asmuo laisvesnis nuo valdžios, tuo karščiau pritaria velioniui, kartais jį patikslindamas ta prasme, kad gal ne pats prezidentas barstė radioaktyvias medžiagas, bet jo parankiniai.

Labiausiai apstulbino Elos Pamfilovos atsakymas. Ją prisimenu kaip aistringą žmogaus teisių gynėją, šiek tiek trumparegišką (politiškai), bet jautrią ir nuoširdžią asmenybę. Jelcino laikais ji gana gražiai, tiesa, neilgai, dirbo Rusijos socialinių reikalų ministre. O dabar vadovauja gremėzdiškam ir neveiksniam dariniui - prie Rusijos prezidento įkurtai tarybai, kuri neva turi padėti plėtoti pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių institutus. Rašau "neva", nes šios Tarybos uždaviniai niekaip nesiderina su Rusijos prezidento ir vyriausybės daromais trukdžiais tokių organizacijų veiklai: reikalavimais persiregistruoti, įsakams uždrausti visuomenines organizacijas, kurias kaip nors remia užsienio fondai ar organizacijos, bei kitomis priekabėmis.

Su jai būdingu patosu Pamfilova pareiškė: "Aš absoliučiai netikiu šia versija! Tai siaubingas melas! Kam prezidentui jį žudyti? Kiekvienas sveikai mąstantis žmogus supranta, kad tai - eilinis Vakarų sukeltas antirusiškos kampanijos epizodas, kuris, gali būti apmokėtas iš tų pačių lėšų kaip ir Litvinenkos namai (už 2 milijonus dolerių). Argi galima uždirbti pinigų tokiam namui, sąžiningai dirbant KGB? Užtat už pinigus galima pasirašyti ką tik nori..."

Negaliu pasigirti žinanti, kam Putinui ar jo valios vykdytojams reikėjo nuodyti buvusį čekistą, bet, kita vertus, vargu ar gali padoriais būti laikomi tie argumentai (auką kaltinant "nusipirkus" savo kankinančią mirtį?!), kuriais Pamfilova mėgina ginti Rusijos prezidento garbę. O gal padoresnių šioje situacijoje ir gudresniems advokatams neįmanoma surasti?

Tai kas atsitinka su, atrodytų, dorais, jautriais, tegu kartais ir ne itin protingais žmonėmis, kai jie atsiduria paauksuotame "valdžios elito" ratelyje? Matyt, valdžios "žavesio" spaudžiamos, kažkokios smegenų ląstelės atrofuojasi, o kai kurios, priešingai, suaktyvėja, ir pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Aukos apkaltinamos, o galimi kaltininkai ima atrodyti "antirusiškų" ar "antivalstybiškų" kampanijos aukomis.

Toks pasaulio virsmas pažeidžia ne tik Rusijos valdžios favoritų smegenis. Jo pasireiškimo pavyzdžių apstu ir Lietuvoje. Kaip apstu ir pavyzdžių, leidžiančių teigti, kad į Lietuvą sugrįžta KGB šešėlis, tik įvilktas į kitokią - laisvos ir demokratinės Lietuvos saugumo uniformą. Neimsiu skaičiuoti priemonių, kokiomis naudojasi KGB mokytiniai ir sekėjai, siekdami pajungti savo slaptajai valdžiai visuomenę ir jos nuomonę - pernelyg rizikinga. Pacituosiu tik žinomą Peterburgo analitiką, kuris šitaip charakterizavo būdingiausius šiuolaikinio saugumo klano bruožus: "Svarbiausia tai, jog šiandien šis personažas (saugumietis - J. L.), vietoj sąžinės apdovanotas sočiu slaptos valdžios kąsniu, siaubingai pasidaugino ir okupavo gyvenimą. Dėl to jis tapo pastebimu ir kiaurai permatomu. Ir paaiškėjo, jog kartais jam ima "važiuoti stogas" - ar nuo didelių pinigų, ar dėl kompromituojančios informacijos pertekliaus. Plius itin ribotas intelektas (na, visai kaip daugelio mūsų rezervistų... - J.L.). Plius mizantropiškas pasipūtėliškumas".

Išvada: "Politinė policija negali sėkmingai vadovauti valstybei - jos personalo kokybė ne ta".

Šia išvada - apie kagėbistinio personalo kokybę (netapatinant jo su valstybės, o ne viršininkų saugumu besirūpinančiu personalu)- vertėtų papuošti sienas visų tų kabinetų, kur kyla troškimai ar net rašomi nutarimai, kuriais siekiama, kad demokratinėje valstybėje atsirastų institucijos (saugumo, teisingumo...) ar personos, kurių niekam nevalia kontroliuoti.

Vieša, visuomenei, o ne grupei draugų atskaitinga demokratija, atrodo, ne prie širdies pagal KPSS+KGB modelį sukirptai partijai... Nes priešingu atveju - jei ji siuvasi savo mundurus pagal kitą modelį, - kyla klausimas: kam premjeras, nelaukdamas Seimo komiteto išvadų, paskubėjo pasiskirti sau patarėju vieną jau paviešintą užkulisinių intrigų herojų? Galbūt tam, kad pats ar jo partijos draugai galėtų per jau sunarstytą ir praktikoje išbandytą grandinėlę kontroliuoti slapta informaciją disponuojančią instituciją ir silpną, susikompromitavusį jos vadovą?

Bet jei Seimas ar prezidentas leis tokiems planams įsikūnyti, kas liks iš daugiapartinės demokratijos? Greičiausiai - nieko, tik tuščių frazių šiupinys. O visuomenei ant sprando užsikars diktatūra, nesvarbu, kieno rankomis ji valdytų - prezidento, parlamento, saugumo, teismų... ar kapitalo. Tas pats velnias, kad ir kaip tu jį vadintum - šėtonu, kipšu ar Liuciferiu.

Bet dabar Adventas - ne vien pasyvaus laukimo, bet ir susikaupimo ir aktyvaus apsivalymo nuo visokių kipšų metas...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"