TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Liūdni kasdienybės vaizdai regionuose

2010 04 09 0:00

Dažniausiai kalbame tik apie tai, kas vyksta Vilniuje. Ir net ne tiek apie tai, kas vyksta mieste, kiek apie Seimą, Vyriausybę bei prezidentūrą.

Suprantama, kad šiose įstaigose daromi visam kraštui lemiami sprendimai. Pakanka priimti vieną sudėtingesnį įstatymą ir kur nors Lietuvos vidury jau ima keistis santykis su valdžia, požiūris į savo galimybes bei perspektyvas. Taigi centras daug ką nulemia, bet ne viską.

Regionuose mes galime aptikti ir tokį politinio gyvenimo fenomeną kaip vietinės valdžios savarankiškumas. Kitas pasakytų, kad tai ir gerai, nes reali pilietinė visuomenė vadovaujasi ne nuorodomis ir komandomis iš viršaus, iš centro, bet pati inicijuoja daugelį savo konkretaus gyvenimo pakeitimų. Išties vietinė valdžia turi nemažas savarankiškumo galimybes. Gerai suderinus visų vietinės valdžios šakų bei interesų grupių gyvenimą, galima būtų pasiekti daug. Tai ne tik specifinių kultūrinių švenčių organizavimas, bet ir gyventojų buities pokyčiai, jų sveikatos apsauga, darbo vietų kūrimas ir t. t. Tereikia iniciatyvos ir patriotizmo, noro padėti savo kraštiečiams.

Tačiau daugelyje vietų regime priešingus reiškinius - valdžia draskoma tarp kelių santykinai nužymėtų politinių jėgų, kur visi veikėjai pažįsta vienas kitą dar nuo mokyklos suolo ir pasiskirsto į partijas greičiau pagal draugystės bei kaimynystės kriterijus nei pagal politinius įsitikinimus ar ideologines nuostatas. Nori būti vietos taryboje - turi priklausyti partijai. Toks yra įstatymas, kuris, tikėtasi, pagyvins partijų gyvenimą Lietuvoje. Išties partijų narių padaugėjo, bet partinio gyvenimo kokybė nepasikeitė.

Vietos verslo ar administracijos lyderiai kontroliuoja jiems patikėtą, greičiau prieinamą teritoriją bei joje gyvenančius žmones ir stengiasi išgauti maksimalų pelną su minimaliomis investicijomis. O jei ir nealinamos teritorijos ir bendrijos, tai bent tyliai nieko neveikiama ir pasitenkinama tuo, ką vis dar pasiseka pagaminti ar užauginti.

O iš tikrųjų tiek vietinė valdžia, tiek žmonės lieka sutrikę ir pasyvūs. Jų nelabai domina asmeninės galimybės, bet jie turi griežtą nuomonę apie negerą, juos skriaudžiančią valdžią Vilniuje. Prieš savus galima tik tyliai niurnėti, nes gyvenam šalia, dar užpyks ir nubaus, o centras toli, jei ir paniurzgėsim, nieko nenutiks, bet nors pyktį išliesim ligi valios. Štai taip ir gyvenama kažkur Lietuvoje - nedideliame miestelyje ar kaime. Ramu, tylu ir įprastai nuobodu.

Toks vaizdas reiškia viena - didžioji dalis visuomenės taip ir nesuprato savo nepriklausomybės esmės. Nepriklausomybę ji suvedė ir iki šiol suveda į geros valdžios, t. y. valdžios, duodančios ir garantuojančios ramų gyvenimą, vaizdinį. Tai reiškia tik viena: mes dar esame toli nuo pilietinės visuomenės būvio, kur kiekvienas galvotų ne tik apie savo ramybę, bet ir apie savo bendruomenės raidą. Dabar be griežto pono, stiprios rankos politiko niekas nepajuda. Todėl labai juokinga, kai prezidentei atvažiuojant į Vilkaviškio rajoną visi pradeda rūpintis vietinių kelių duobėmis, nenupjauta žole ir visur besimėtančiomis šiukšlėmis. Parodomoji tvarka vienai dienai ir vienai viešniai bus sukurta, o jai išvažiavus visi ilgai kalbės, kaip pas juos buvo prezidentė, pabarė, pagyrė ir išvažiavo. Ir vėl viskas nurims ir niekas nekreips dėmesio į duobes, šiukšles bei žolę.

Gal prezidentei profilaktikos dėlei reiktų kasdien skelbti, kad ji jau atvažiuoja į vieną ar kitą rajoną? Bent keliai pagerės. Gal visi Vyriausybės bei Seimo nariai imtų rimtai lankytis regionuose ir sukeltų ant kojų miegančius vietinės valdžios vadukus? Neverta - nes tokia tvarka tėra prievolė ponui iš Vilniaus, bet ne pilietinis skausmas dėl savo Tėvynės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"