TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Liūdnos gegužinės

2007 05 28 0:00

Gegužės mėnuo Lietuvos kairiesiems (net ir taip save tituluojantiems milijonieriams) tradiciškai liūdnas nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.

Bent jau taip turėtų būti. Net jų pastangomis grąžintą "pervomajaus" laisvadienį darbo žmonės naudoja daugiausia bulvėms sodinti, reikalams susitvarkyti ir išgerti rėžiant tostus už ką tik nori, tik ne už viso pasaulio proletarų solidarumą.

Gegužės 9-ąją jiems prieš porą metų galutinai sugadino prezidentas, okupacijų kaitos proga nenuvykęs pasiglėbesčiuoti su Maskvos Piterio čekistu.

Nei daugybės balionų, nei fejerverkų, nei raudonų vėliavėlių jūros. Net dešiniuoju apsišaukusio Rolando Pakso mitingai surenka daugiau nuoširdžių sekėjų negu minėtos - kairiajai širdžiai mielos - datos.

Šiemet viskas dvigubai graudžiau. Vėl iš politikos traukiasi Algirdas Mykolas Brazauskas. Jam bendražygiai ir šalininkai, taip pat savęs be jo neįsivaizduojantys kritikai prirašė tiek graudulingų politinių epitafijų, o tauta vis tiek nesusirinko pašokti rateliu aplink "Crown Plazzą". Neatėjo, nes niekas nepakvietė. Be reikalo. Čia LSDP galėtų iš R.Pakso pasiskolinti kokį "Almax". Sėkmė ir masiškumas būtų garantuoti. Vietoj to - gedulas be ašarų.

Vis dėlto ašara galėtų skruostą suvilgyti pasiklausius vieno mokyto politologo iš Prezidentūros. Lauras Bielinis - vienas pirmųjų Lietuvoje iš marksistinių filosofų pasiskelbė tapęs politologu. Dabar jis jau turi naują kvalifikaciją - valstybėje rūpinasi "kadrais".

"Arvydas Pocius neturėtų išeiti į gatvę", - sakė Jo Ekscelencijos patarėjas. Žinoma, negalima mėtytis žmonėmis, kurie taip talentingai ir operatyviai tvarko "butų klausimą". Bent jau Miša Gorbačiovas tikrai nedovanotų. Kita vertus, kairysis solidarumas ir subsidiarumas irgi turbūt reikalauja neleisti "gatvėje" kankintis tam, kas vien būsto reikalais netyčia susitaupė kokius 150 tūkst. litų. Tegul su tokiomis smulkmenomis dorojasi tie, kurie paprasčiausiai "iškurminti" lauk arba po 7 mėnesius laukia, kol juos teiksis "iškurminti". Mat A.Pocių - likusį be duonos žiauberės - kas nors gali užverbuoti, o, pavyzdžiui, Vytauto Damulio - ne.

Idėjomis ir paviliotais rinkėjais kairei tikrai artimesni paksininkai pabandė šiek tiek pagyvinti šio flango nuotaikas - patys ištraukė į paviršių amžinai smagų ir populiarų "gėjų klausimą" ir patys "didvyriškai kovojo" su to padariniais. Vilniaus meras Juozas Imbrasas nesutiko, kad simpatingi vyrų užpakaliukai ar kitokia gėjų atributika puikuotųsi ant troleibusų. Tai buvo akcijos-atrakcijos startas. Įsibėgėti jai padėjo principingai sureagavusi labiausiai nuskriaustos ir amžinai nelaimingos visuomenės kategorijos gynėja Aušrinė Marija Pavilionienė, J.Imbraso partietė. Jos demaršas - išstoti iš homofobiškos partijos - daug ką net įtikino. Tik viena aplinkybė sutrukdė, kad farsas būtų išbaigtas: seimūnė nepasitraukė iš to paties pavadinimo ir struktūros frakcijos parlamente ir taip paliko vargšus gėjus bei jų interesų gynėjus spėlioti - gal frakcija, kitaip nei partija, ne homofobiška?

Kulminacija tapo R.Pakso smūgis žemiau juostos. Jis nurodė, jog "žydrąsias" problemas, kaip asmenines, labiausiai linkę akcentuoti "valstybininkai". Šiems, anot libdemų lyderio, asmeniniai reikalai visada svarbesni už valstybinius. Visuomenė užkibo, kai kas rimtai įsižeidė, o interneto portalai sulaukė gausybės su tuo susijusių straipsnių komentarų. Tačiau lietuviai nemoka linksmintis ir viską vertina pernelyg rimtai. Galima suprasti gėjus, bet jų teisės iš tikrųjų čia mažiausiai kam rūpėjo.

Nebent gegužės 1-ąją apsiskelbusiai "Naujajai kairei". Neilgai trukus pasipylė dar viena lavina graudžių straipsnių apie "masiškai bėgančius iš Lietuvos gėjus", visuotinę jų priespaudą ir lietuvių netoleranciją kairiosioms naujovėms bei progresui. Galite neieškoti kokios statistikos apie gėjus ir "heterus", nešančius kudašių į Airiją ar Angliją. Jos nėra ir greitai nebus, kaip nėra ir jokios rimtos kairiąsias idėjas įgyvendinančios partijos. Neatrodo, kad egzistuotų ir rimtas intelektualinis placdarmas jai atsirasti. Minėta "Naujoji kairė" niekuo nepadės, nes pati nuo pat pradžių pasirodė esanti priklausoma nuo to, kiek tautai aktualus "gėjų klausimas". Vargu ar ji padės "kairiaisiais" besivadinantiems LSDP ponams prisiminti progresines mokesčių sistemas ar ką nors panašaus. Žodžiu, kairiajam Lietuvoje ir toliau liūdna (apie dešinę pakalbėsime kitą kartą).

Užtat linksma, miela ir malonu nomenklatūrai bei oligarchijai. Ne tik todėl, jog pats A.M.Brazauskas užtikrino, kad ji "buvo, yra ir bus". Dar ir dėl to, jog susirūpinimas dėl tolesnės A.Pociaus karjeros, kurį pademonstravo ponas L.Bielinis, parodo, kad nomenklatūra tikrai labai gyva ir galinga. Svarbu jai priklausyti - ir jokio didelio skirtumo, ar esi gėjus, ar kazanova, plutokratas, ar komunistas. Arba net ufonautų pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"