TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

LLRA ir dviejų vyriausybių paralelės

2014 08 29 6:00

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) išėjimas iš valdančiosios koalicijos patvirtino, kad Lietuvos politikai iki visiško stabilumo dar toloka. Vis dėlto po pastarųjų dvejų Seimo rinkimų vyriausybių pokyčiai (bent jau iki šiol) buvo minimalūs ir rodo pažangą nuo 2000-2008 metų perturbacijų. 

Žvelgiant į šešių pastarųjų metų koalicinę politiką, ši tendencija neturėtų keistis: egzistuoja paralelės, kuriomis remiantis galima prognozuoti dabartinės Vyriausybės išsilaikymą.

Nuo Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) valdymo laikų (1992-1996 m.) iki šiol nebuvo nė vienos Vyriausybės, kurios partinė sudėtis nepakito per visą Seimo kadenciją. Net ir ketverius metus išsilaikusiame Andriaus Kubiliaus kabinete (2008-2012 m.) buvo vienas gana reikšmingas pokytis: dalis Tautos prisikėlimo partijos (TPP) narių atskilo ir pasitraukė į opoziciją, o likusieji ilgainiui prisidėjo prie Liberalų ir centro sąjungos (LiCS). Tačiau šie pokyčiai Vyriausybės nesugriovė. Panašu, kad nesugriaus ir Algirdo Butkevičiaus ministrų kabineto. Kodėl? Atsakymą galima rasti palyginus dvi pastarąsias vyriausybes, čia esama įdomių paralelių.

Pirma, abi vyriausybės pasižymi gana tvirtu dviejų partijų branduoliu. A. Kubiliaus kabinete tai buvo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdis (LS), o A. Butkevičiaus – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir „Tvarka ir teisingumas“ (TT). Galima pažymėti, kad ideologiškai abi partijų poros nėra idealiai suderinamos: LS nuo konservatorių (ypač krikdemiškojo sparno) skiria polinkis į moralinį individualizmą, o „tvarkiečius“ nuo socialdemokratų – euroskepticizmas ir didesnis populizmas. Panašus yra ir frakcijų dydis. Vis dėlto esminis abu šiuos „mažuosius partnerius“ siejantis elementas yra partijų reitingai joms esant valdžioje.

Verta prisiminti, kad LS tapo pirmąja Lietuvoje Vyriausybės partija, kuri sugebėjo gauti daugiau balsų, lyginant dvejus iš eilės vykusius Seimo rinkimus. Panašiai ir „tvarkiečiai“, būdami mažaisiais koalicijos partneriais, ilgalaikėje perspektyvoje iš to daugiau laimi, negu pralaimi. A. Butkevičiaus ministrų kabinėto formavimo pradžioje būtent TT buvo matoma kaip mažiausiai prognozuojamas elementas ir kaip vienas motyvų, kodėl norint apsidrausti buvo pakviesta LLRA (jeigu netyčia TT nuspręstų pabėgti į opoziciją). Tačiau dabar TT tikrai apsimoka būti valdžioje – jų reitingai, palyginti su 2012 metais, gerokai išaugo, tai parodė ir Europos Parlamento rinkimai. Partijos lyderiams tokioje situacijoje neracionalu imtis didelių permainų. Būtent tai užtikrina jų „ištikimybę“ LSDP ir A. Butkevičiaus ministrų kabinetui.

Tikėtina, kad šis aspektas prisidėjo prie to, kad LLRA buvo paleista taip lengvai. Nepaisant skambių antraščių apie trankomas duris, susidaro įspūdis, kad partija tiesiog atliko savo funkciją ir nebėra reikalinga. Su LLRA ar be jos po TT reitingų padidėjimo sugriauti daugumą Seime realiai galėjo (ir vis dar gali) tik vienas dalykas – Darbo partijos (DP) pasitraukimas iš jos. Čia prieiname prie antrosios A. Kubiliaus ir A. Butkevičiaus vyriausybių paralelės: aiškiai identifikuojamos silpnosios grandies ir didžiojo koalicijos partnerio politikos jos atžvilgiu.

Silpnosios grandys A. Kubiliaus Vyriausybėje nuo pat pradžių buvo LiCS (prieš tai dalyvavusios ir Gedimino Kirkilo ministrų kabinete) ir TPP, joms susijungus – tiesiog LiCS. Arūno Valinsko partijai buvo atiduotas Seimo pirmininko postas, nors net ir pagal kadencijos pradžioje turėtą 16 Seimo narių skaičių tai atrodė gana keistai. LiCS frakcija vienu metu susitraukė iki šešių narių, bet partijai buvo palikti du ministrų portfeliai. Remiantis politologo Algio Krupavičiaus skaičiavimais (mokslo žurnale „European Journal of Political Research Political Data Yearbook“, 2013 m.), net ir po susijungimo su TPP likučiais, liberalcentristai Vyriausybėje tvirtai pirmavo pagal ministrų (4) ir Seimo narių (11) santykį.

Kaip ir TPP atveju, DP gavo Seimo pirmininko postą ir iki šiol jį išlaiko, nepaisant su juo susijusių politinių žaidimų (Vydo Gedvilo ir Loretos Graužinienės rokiruotė). Kaip ir LiCS atveju A. Kubiliaus Vyriausybėje, „darbiečių“ ištikimybė bus užtikrinama ministrų portfeliais – nėra net menkiausių abejonių, kad Energetikos ministerija atiteks jiems. Tikėtina, kad užkulisių politikoje DP buvo iškeltas ultimatumas: arba šioje Vyriausybėje gauname didesnę įtaką, arba pasitraukiame. Juk būtent ši partija pagal reitingus valdančiojoje koalicijoje yra pralaimėtoja.

Net jei ir nebuvo panašaus susitarimo (ultimatumo), ankstesnis partijos elgesys gali būti kaip akstinas prevenciniams LSDP veiksmams: be didesnio gailesčio aukoti LLRA ir atsilaisvinusią ministeriją atiduoti „darbiečiams“. Būtent DP sugriovė antrąją Algirdo Mykolo Brazausko Vyriausybę ir pasitraukė į opoziciją kadencijos viduryje, tikėdamasi politiškai išgyventi kitus rinkimus. Nors Viktoro Uspaskicho susidomėjimas vidaus politika jau nuslopęs, „darbiečių“ lyderiams toks pavyzdys iš nesenos praeities turėtų būti viliojantis. Racionaliausia išeitis LSDP – atiduoti patrauklią ministeriją ir kartu „atlaisvinti“ realiai nebereikalingą partnerį.

LLRA, beje, pati tuo suinteresuota – ne vienas apžvalgininkas pažymėjo, kad opozicijoje jai bus lengviau rengtis savivaldos rinkimams. Todėl šioje situacijoje laimi kone visi. LSDP bent jau kuriam laikui užsitikrina Vyriausybės stabilumą, DP gauna papildomą portfelį svarbioje ministerijoje. LLRA pasitraukimu apsidžiaugė net opozicija, vienas jos lyderių Jurgis Razma tai įvardijo kaip teisingą žingsnį. Tik štai klausimas, kiek iš aptartos rokiruotės laimės Lietuvos energetikos sektorius, juk ministerija atiduodama partijai, kuri turėjo rimtų problemų nominuodama kandidatą į ministrus net gana plačioje kultūros srityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"