TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lyderių paieškos

2012 07 20 5:18

Vilniaus mero, partijos "Taip" lyderio spaudos konferencija, kurioje jis paragino ieškoti alternatyvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, ne tik pradžiugino naujienomis vasarą neaptekusius politinių aktualijų reporterius. Ką jau ką, o atkreipti dėmesį ir atsukti į save kamerų objektyvus meras visada mokėjo. 

Vis dėlto, kad ir kiek šiame judesyje matytume savireklamos ar šou elementų, politikas į viešąją erdvę vėl sugrąžino politinei krašto kultūrai aktualias problemas. Pirmiausia, daug ką sako agitavimas surasti garbingų ir vertų žmonių, o tada paprašyti, kad jie nusileistų išganymo maldaujančioms masėms ir, kaip Deus ex machina, malonėtų balotiruotis.

Tai jie, reikia suprasti, vėl darytų tik iš pasiaukojimo ir atjautos vilties, tikėjimo ir meilės nebeturinčiai tautai, taip pat tik tuomet, jei jų būtų tinkamai paprašyta. Tada jau gabusis politikos vadybininkas (ironijos čia nereikėtų ieškoti) padėtų tokiam tautos priprašytam gelbėtojui susidoroti su oponentais, o pirmiausia su D.Grybauskaite.

Į klausimą, kur ieškoti tų, kurie labai tinka, bet nesiskelbia norintys prezidentauti, Artūras Zuokas atsakė gana teisingai, nurodydamas, kad Lietuva ne Amerika ir mūsų politinėje kultūroje privaloma iki paskutinio momento maivytis, nenorėti, o galiausiai pasiaukoti ir sutikti. Na, galima dar būti iškeltam partijos ir tiesiog vykdyti jos valią.

Aiškiai deklaruoti savo siekius juk reikštų atsakingą kalbėjimą, buvimą po didinamuoju stiklu, poreikį rodyti savo išmanymą ir išsipurtyti iš spintų skeletus. Tai nelietuviška. Taip tegu elgiasi kokie amerikonai, kurie, atseit, ne tokie dvasingi kaip mes ir nesigėdija "veržtis į valdžią" bei viešai kelerius metus, o ne iš kelių plakatų kelias savaites aiškinti, ką ten nori veikti bei kam jie ten reikalingi. Lietuvis taip žemai nepuls.

Tiesą sakant, net ir išrinktasis prezidentas pas mus neliepsnoja noru ką nors apie savo politiką ir laikyseną aiškinti visuomenei. Išrinkote ir eikite namo - nebe jūsų reikalas. Tyliau tokią poziciją užimdavo Valdas Adamkus, ūkiškai ir paprastai - "vsio zakonno" kultūros velionis patriarchas, o tvirtu ir skardžiu balsu tai "užknisantiems" žurnalistėliams išrėkia dabartinė rūmų šeimininkė.

Šalyje, kaip jau ne kartą pažymėta, vyrauja jei ir ne baimės prieštarauti didelių reitingų tankui atmosfera, tai bent jau nuostata pagal tą dainelę: "Mažas esi ir pakeisti nieko negali..." Pas mus bemaž nevaikomos demonstracijos - kol kas apsiribojama tik vaikų, rašančių valdžiai nemalonius žodžius kreidutėmis, sulaikymu. Opozicijos vadovams buožėmis ginkluotos gorilos neišdaužo dantų rinkimų naktį. Mūsų lyderiai dar nepiktnaudžiauja botoksu, bet demonstratyvias priešų "demaskavimo" priemones yra įvaldę visai tobulai. Kaip ir visokių ten protestų ignoravimą.

Dar, tiesa, dideli viršininkai yra labai jautrūs, greit įsižeidžia ir užverčia teismus bylomis už "pasikėsinimą įžeisti" per juos visą valstybę. Ko jau ko, o gebėjimo iš savęs lipdyti "nacionalines vertybes" ir nuostatos, kad "valstybė - tai aš", turime į valias tiek politikų, tiek Temidės tarnų viršūnėlėje.

Artėjant tiek Seimo, tiek prezidento rinkimams spektaklis tik intensyvės, tad sekite logines kalbėtojų konstrukcijas. Jei šuo yra keturkojis, tai nereiškia, kad visi keturkojai yra šunys. Jei tarp abejojančiųjų konkretaus atominės elektrinės projekto nauda yra rusų agentų, tai nereiškia, kad jie visi tokie.

Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, kuri pirmais mėnesiais nematė problemų prezidentūros atvirame mėginime žūtbūt paflirtuoti su Kremliumi ir Minsku, "rusų grėsmės" motyvas stiprėja sulig kiekviena diena prieš rinkimus. Ypač smagu, kad jį pasigauna ir konservatoriai neofitai, kaip Seimo narys Rokas Žilinskas.

Kadaise buvo siekiama, kad energetinės nepriklausomybės simboliu būtų laikomas Būtingės terminalas ir "Ivano neleidimas prie vamzdžio", o dabar tai yra būsima atominė elektrinė. Jei turite abejonių, esate arba rusų šnipas, arba žemvaldys, norintis praturtėti iš rapsų, skirtų biokurui gaminti. Na dar galite būti identifikuotas kaip "usefull idiot" (liet. "naudingas kvailys").

Vieša ir atvira diskusija apie reikalus nebūdinga ne tik toms Lietuvos gyvenimo sritims, kurios labai jau slaptos ir strateginės. Ar mes statome atominę elektrinę, ar reformuojame kokį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, ar reguliuojame tokią įdomią sritį kaip azartiniai lošimai, - viskas daroma keliuose koridoriuose, ir kažkieno bandymas įsigilinti išprovokuoja geriausiu atveju nervingą barbenimą pirštais į stalą.

Kai tokį nusistatymą ir madas diktuoja patys pirmieji valstybės asmenys, manantys, kad rinkėjo dalyvavimas reikaluose turi baigtis padėjus kryžiuką, nebus lengva surasti ir tų "garbingų ir vertų", bet labai jau neva kuklių lyderių, kuriems reikėtų pulti į kojas, maldaujant panėšėti savo sėdmenis iki prezidentinio krėslo. "Mažas esu ir negaliu", - galvos protingas ir vertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"