TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lyg viskas vyktų kitoje planetoje

2015 03 14 6:00

Filmo „Gentis“ režisieriaus ir scenaristo ukrainiečio Miroslavo Slabošpyckio personažai, regis, gyvena toli nuo politinių ir visuomeninių realijų. Jie išnyra iš begarsės aplinkos ir prikausto mūsų dėmesį iki paskutinio kadro. Tai - kurčiųjų internatinės mokyklos auklėtiniai, mėginantys įsitvirtinti ir išgyventi uždarame, negailestingame, nuo seno paveldėtame pasaulėlyje. Tai - gentis.

Filme ieškoti politinių atgarsių - bergždžias reikalas. Kelias akimirkas rodomas užrašas ATO ant internato sienos, ko gero, reiškia ne tai, apie ką pamanys stebintieji karą Donbase. Abejonės apninka dėl vienintelio dalyko - filmą finansiškai parėmė šiame konflikte dviprasmišką vaidmenį atliekantis oligarchas Rinatas Achmetovas.

„Gentis“ pradėta filmuoti prieš Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimą 2013 metų lapkritį. Filmavimo darbai baigėsi, kai Rusija užgrobė Krymą. Jos remiami separatistai tada dar nesiautėjo Rytų Ukrainoje. 20 juostos aktorių M. Slabošpyckis atrinko iš 300 klausos negalią turinčių jaunuolių. Neprofesionalių aktorių paieška truko šešis mėnesius.

Filmas prasideda, kai moksleivis Serhyjus (veikėjų vardai pateikiami tik pabaigos titruose) atvyksta į kurčiųjų internatą. Jo kieme rengiama mokslo metų pradžios šventė. Varpelio garsas, kurį kelia ant pečių nešama mergaitė (kad visi ją matytų), tėra vienintelis simbolinis atributas, siejantis internatą su kitomis mokymo įstaigomis. Pamokų pradžią ir pabaigą čia skelbia ryškiai mirksinti lempa. Sveiki atvykę į nepažintą kurčiųjų pasaulį!

Kadras iš filmo "Gentis".

Naujokas Serhyjus nuo pirmos dienos įtraukiamas į slaptą kriminalinę paauglių gaujos veiklą. Internato auklėtiniai legaliai pardavinėja mokykloje gamintus žaislus, o vakarais tyko prie parduotuvių ir apiplėšia rajono gyventojus. Prekiaujama ir traukiniuose. O pasitaikius progai, primušami ir apvagiami budrumą praradę keleiviai.

Naktimis - kitokios pajamos. Kelių vaikinų lydimos internato auklėtinės Ana ir Svetka verčiasi teikdamos prostitučių paslaugas tolimųjų reisų vairuotojams. Ilgai, ilgai filmuojamas merginų persirenginėjimas mikroautobuse, kai jos vežamos į užmiesčio sunkvežimių aikštelę...

Paauglių pelnyti pinigai atitenka gaujos ir išorinio pasaulio tarpininkui Darbų mokytojui. Taip pat vyrukui, filmo scenarijuje įvardytam kaip Sponsorius.

Kadras iš filmo "Gentis".

Išlaikęs „egzaminą“ - kumščių dvikovą kiemo užkaboriuose - Serhyjus įgyja gaujos pasitikėjimą, tampa merginų sąvadautojo pagalbininku. Netrukus šis patenka po vilkiko ratais ir vaikinas pakyla dar vienu hierarchijos laipteliu - perima žuvusiojo pareigas.

„Gentis“ pasižymi itin atviromis sekso scenomis. M. Slabošpyckis teigė siekęs sukurti kuo atviresnius, „nuogesnius“ filmo personažus. Scena, kai po naktinio vairuotojų lankymo Serhyjus atiduoda dalį pinigų Anai, kad pasimylėtų su ja, filmuojama nepaprastai ilgai. Sakytum, realiu laiku įamžinamas visas lytinis aktas. Kita vertus, tokiu būdu „Genties“ kūrėjas žiūrovo sąmonėje mėgina įtvirtinti emocinį jaunuolių artumą. Tuo metu gaujos „globėjų“ Sponsoriaus ir Darbų mokytojo galvose gimsta planas iš Anos ir Svetkos gebėjimų pasipelnyti Italijoje. Suvokti tokį istorijos vingį gestų kalbos nemokančiam žiūrovui būtų nelengva. Tad filmo kūrėjai duoda užuominą - prie degtinės butelio svarstant sandėrį merginos apdovanojamos marškinėliais su itališkais užrašais.

Kadras iš filmo "Gentis".

M. Slabošpyckio kūrinyje nėra dialogų, garso takelio, neskamba nė viena muzikos nata. O dar labiau neįprasta, kad muštynes, susidūrimus lydi ne šūksmai, o gestų kalba. Ir tyla, lyg viskas vyktų kitoje planetoje. Todėl žiūrėti filmą reikia nemažai pastangų, susitelkimo, atidumo.

Vis dėlto begarse juostos nepavadinsi. Priešingai - garso režisieriaus Serhyjaus Stepanskio nuopelnu žiūrovas panardinamas į įvairiausių aplinkos garsų telkinį: po veikėjų kojomis šlama lapija, girgžda sovietinis parketas, čeža popierinėmis šiukšlėmis užverstos patalpos.

„Gentyje“ tėra vienintelis epizodas, kur girdimi žmonių balsai. Merginos stumdosi ankštoje eilėje, pildydamos anketą prie Italijos konsulato. Tačiau kūrėjai nenorėjo rodyti titrų, siekė išlaikyti filmo vientisumą, tad minios balsai pateikiami kaip bereikšmiai garsai.

Ana pastoja. Nešina Serhyjaus vogta pinigine ji apsilanko pas kurčią „abortmacherę“. Vonioje atliekama operacija - tai bene labiausiai sukrečianti filmo scena. Ji rodoma be pertraukų, pratisu kadru. Skrupulų nežinantis M. Slabošpyckis teigia, kad, pirma, taip atliekama operacija - geru dešimtmečiu pasenęs dalykas, antra, ji dabar trunka gerokai trumpiau.

Kadras iš filmo "Gentis".

Kai Italijos vizos atsiranda merginų pasuose, Serhyjus supranta, kad išsiskyrimas su mylimąja - tik laiko klausimas. Jis ryžtasi pasipriešinti, tuo sukeldamas grėsmę gaujos egzistavimui ir vesdamas veikėjus tragiškos atomazgos link...

Tris Kanų festivalio „Kino kritikų savaitės“ apdovanojimus pelniusi „Gentis“ netrukus bus rodoma Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“.

Pirmiausia juosta sužavi režisieriaus požiūriu, noru parodyti žmones, kurie į masinę kultūrą atklysta itin retai. Apie tai mąstant pavyko prisiminti tik du kurčius aktorius - „Oskaro“ laureatę amerikietę Marlee Matlin, vaidinusią filme „Mažesnio dievo vaikai“ (1986) ir velsietį Davidą Bowerį iš „Ketverių vestuvių ir vienų laidotuvių“.

Iš esmės filmo kūrėjų dėmesys krypsta į užklasinį gaujos gyvenimą. Išskyrus Sponsorių ir Darbų mokytoją, kiti suaugusieji vos pasirodę dingsta iš filmo kadrų, palikdami internato auklėtinius vienus tvarkytis brutaliame, pagal savus dėsnius gyvenančiame pasaulyje, kur galioja stipresniojo viršenybė.

Gestų kalba yra oficialiai pripažinta, tad filmo kūrėjai galėjo pasirūpinti vertimu. Juolab kad Europos kurtieji supranta vos 20 proc. gestų, kuriuos vartoja sutrikusios klausos ukrainiečiai. Tačiau režisierius titrų atsisakė sąmoningai. Jam svarbu parodyti kurčiųjų bendruomenės uždarumą, atskirtį. Dėl šios priežasties operatorius Valentynas Vasianovyčius aktorius filmuoja laikydamasis tam tikro nuotolio. Juostoje nėra nė vieno stambaus plano, kartais sunku įžiūrėti veikėjų veido bruožus.

Dažniausiai epizodai filmuojami vienu ypu. Statiškus kadrus keičia sklandžiai slystanti kamera. Kartais ji vos spėja judėti paskui iš pažiūros ūmius sprendimus darančius internato gyventojus.

Turint galvoje tai, kad M. Slabošpyckis vaidinti pakvietė neprofesionalus, netrukus apima įspūdis, kad stebi dokumentikos kadrus. Tačiau aktorių natūralumas - ilgo darbo rezultatas. Kai kuriuos filmo epizodus jie repetavo po kelias savaites.

Į akis krinta ir filmo koloritas. Režisierius yra gyręsis, kad pagal juostos spalvų korekciją gali atpažinti, kurios šalies filmą žiūri. „Gentyje“ vyrauja mėlyna. Gal iš Ukrainos vėliavos?

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"