Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Malorosijos idėja – spąstai Ukrainai ir Vakarams

 
2017 07 25 6:00

Praėjusią savaitę netikėta žinia atėjo iš Rytų Ukrainos – tos Donbaso regiono dalies, kurios nekontroliuoja Kijevas. Vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderis Aleksandras Zacharčenka paskelbė, kad Ukrainos valstybė nustoja gyvavusi, o ją pakeis Malorosija su centru Donecke, kurį valdo Kremliaus remiami separatistai.

Donbasas per pastaruosius keletą metų tapo ypatingos svarbos regionu Ukrainai ir Vakarams, kurių dalimi save laiko ir Lietuva. Būtent čia buvo sustabdyta Rusijos užsienio ir karinė politika, besivadovaujanti agresyvia „rusiškojo pasaulio“ ideologija. To nepavyko padaryti nei Padniestrės regione Moldovoje, nei Pietų Osetijoje ir Abchazijoje kaip Gruzijos dalyje, nei Ukrainos Kryme.

Dabartinėje situacijoje būtų svarbu ir Vakarams pasakyti: mes netikime tomis pasakomis, ten padėtį kol kas kontroliuoja Kremlius.

Ši politika yra pavojinga ir kitoms Europos šalims, visų pirma Rusijos kaimynėms, todėl nenuostabu, kad kai kurie Lietuvos visuomenininkai, taip pat diplomatai, politikai ėmė vykdyti aktyvią veiklą Donbase, suvokdami, kad taip padeda ir savo šaliai. Sustabdyta šiame regione Rusija vargu ar ryžtųsi avantiūrai prieš Lietuvą. NATO ir Europos Sąjungos valstybė Lietuva turi vadinamąsias kietąsias ir švelniąsias saugumo garantijas, kurias suteikia narystė šiose organizacijose, o NATO aljansas skelbia esąs pasirengęs ginti Baltijos šalis, jei mums kiltų grėsmė.

Tačiau savo pajėgomis sustabdyti Rusijos agresyvią politiką iš visų šalių regione pajėgi tik Ukraina, per pastaruosius kelerius metus beveik nuo nulio sukūrusi šimtatūkstantinę armiją. Dar būtų labai svarbu, jei NATO šalys sutiktų ją apginkluoti modernia ginkluote, visų pirma priešraketine ir prieštankine.

Vis dėlto ukrainiečiams Donbase pavyko sustabdyti Rusijos ir jos remiamų separatistų atakas. Jau keletą metų ten yra nusistovėjusi nei karo, nei taikos būsena. Tai, deja, kainuoja ne vieno Ukrainos kario gyvybę, kaip atsitiko ir prieš keletą dienų, kai žuvo net 10 karių. Anoje Donbaso pusėje irgi žūva žmonės.

Minsko procesas, kuriame dalyvauja Ukrainos ir Rusijos atstovai, o tarpininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija bei į posėdžius atvyksta ir vadinamųjų separatistinių Donecko bei Luhansko respublikų lyderiai, užstrigo. Sukasi vietoje ir vadinamasis Normandijos procesas, kurio dalyviai yra Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai bei užsienio reikalų ministrai.

Vakarai bei Ukraina dėl to iki šiol kaltino Rusijos nenorą prisiimti atsakomybę už Donbase sukeltą hibridinį karą ir reikalavo kuo greičiau jį nutraukti. Kremlius nuolat baksnoja pirštu į Ukrainą, neužtikrinančią Donbasui tokio statuso, kuris leistų šiam regionui tapti tarsi valstybe valstybėje – jame dominuotų Rusijos įtaka, bet po karo jis būtų atstatomas Ukrainos ir Vakarų partnerių teikiamais pinigais.

Savo kontroliuojamoje Donbaso dalyje sukūrusi viso regiono mastu galingą 40 tūkst. armiją ir apginklavusi ją, Maskva armiją vadina savanorių pajėgomis ir norėtų šį regioną panaudoti tarsi Trojos arklį, bandydama paveikti visos Ukrainos vidaus bei užsienio politiką.

Viena esminių Kremliaus pozicijų nuo pat Minsko ir Normandijos procesų pradžios buvo tai, kad Maskva su įvykiais Donbase neva neturi nieko bendra, ten vyksta pilietinis karas tarp Kijevo valdžios ir žmonių Donbase, todėl Ukrainos vadovybei reikėtų sėsti ir tartis su pasiskelbusių respublikų lyderiais. Tuo metu Rusija esą galėtų būti tik taikos garantas, retkarčiais galintis pasikalbėti su separatistų lyderiais, kad šie darytų tą ar aną, bet tie vadinamųjų respublikų vadovai savo veiksmais yra visai savarankiški.

Vakarai, kaip ir Ukraina, iki šiol nepriima tokio Rusijos įvykių aiškinimo. Žiniasklaidoje skelbiama daug faktų, bylojančių, kaip Kremliui artimi oligarchai daro įtaką Donbase. Ten yra ir Rusijos karių. Pirmieji vadinamųjų respublikų lyderiai buvo atvykėliai iš Rusijos, tačiau vėliau Maskvos valia pakeisti vietos žmonėmis, o visą šį procesą Kremlius kontroliuoja per prezidento Vladimiro Putino patarėją Vladislavą Surkovą. Šis ir yra „rusiškojo pasaulio“ Donbase politikos kuratorius ir galbūt vienas iš jos autorių.

Kas pasikeitė po pareiškimo apie Malorosijos valstybės įkūrimą? Net kai kurie garsūs Ukrainos politologai paskelbė, kad tai buvo A. Zacharčenkos ir draugų visiškai savarankiška veikla po „baltosios karštligės“. Vakarai lyg ir priima Maskvos paaiškinimą, kad ji čia niekuo dėta, tai – Donecko žingsnis.

Taip įvertinus Malorosijos idėjos paskelbimo priežastis, ir Vakarams, ir Ukrainai nesunku pakliūti į spąstus – jeigu nenorite naujų staigmenų Donbase, sėskite ir kalbėkite su tais vietos lyderiais. Tai visada ir siūlė Kremlius.

Maskvai nepakanka vien Vakarų raginimo pasmerkti šį žingsnį, į kurį ji atsako iškalbinga tyla. Dabartinėje situacijoje būtų svarbu, kad Vakarai pasakytų: mes netikime tomis pasakomis, ten padėtį kol kas kontroliuoja Kremlius. Toks susirinkimas, kokį Donecke surengė A. Zacharčenka, kad paskelbtų apie Malorosijos įkūrimą, negalėjo įvykti be Maskvos žinios. Todėl gana vis naujų triukų. Baikite tą hibridinį karą Ukrainos atžvilgiu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"