TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Mandagusis svečias

2012 01 23 5:00

Praeitą savaitę Lietuvoje viešėjęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas buvo nepriekaištingas svečias. Apie Lietuvą kalbėjo gerai, net labai gerai. Dar neatvykęs į Lietuvą, jis pareiškė, kad labai vertina Lietuvos bendradarbiavimą vykdant NATO operaciją Afganistane, kad Lietuva sąžiningai bendradarbiauja su NATO ir nėra pagrindo kokiam nors nepasitikėjimui.

NATO generalinis sekretorius tikino, kad viršūnių susitikime Čikagoje NATO ilgam laikui pratęs Baltijos šalių oro policijos misiją. Jis kritikavo Rusijos planus Kaliningrado srityje dislokuoti branduolines raketas, pavadindamas juos finansinių išteklių švaistymu, "nes stiprinama puolamoji karinė ginkluotė nukreipta prieš dirbtinį priešą, priešą, kuris neegzistuoja". Taigi, Lietuva yra ištikima partnerė, jos oro erdvė bus toliau saugoma, o Rusija be reikalo ir be pagrindo didina savo karinį pajėgumą aplink Lietuvą. 

Mandagusis svečias viešai nereiškė jokių priekaištų dėl to, kad Lietuva neįgyvendina savo įsipareigojimo skirti 2 proc. BVP gynybos išlaidoms, nors pernai kovo mėnesį NATO gynybos ministrų patvirtintose Politinėse gairėse valstybės, neskiriančios 2 proc., yra raginamos didinti gynybos finansavimą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi buvo nusiteikusi pakiliai. Ji pažymėjo, kad šalies karinis saugumas lieka prioritetine sritimi, kad Lietuva aktyviai dalyvaus rengiant visas NATO strategijas, tarp jų priešraketinės gynybos ir bendradarbiavimo su kaimynais. 

Šventišką nuotaiką šiek tiek sudrumstė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, primindama, kad Lietuva nevykdo savo finansinių įsipareigojimų NATO. Ji viliasi, kad pagrindinės politinės jėgos supras padėtį ir išreikš aiškią politinę valią spręsti gynybos finansavimo problemas. 

Jau kurį laiką Vyriausybė kalba apie Seime rengiamą partijos susitarimą, kuriuo būtų įsipareigojama krizei atslūgus didinti išlaidas gynybai, siekiant artėti prie NATO standartų. Bet Vyriausybė neskiria pirmenybės šiam siekiui. Linui Linkevičiui buvo patikėta rūpintis partijų susitarimo organizavimu, bet paskyrus jį ambasadoriumi į Baltarusiją jau ir taip užsitęsusios diskusijos vyks dar vangiau. Prasidėjus rinkimų sezonui, opozicinės partijos neįsipareigos didinti gynybos išlaidų, apie jas vargu ar kalbės konservatorių kandidatai. 

Ko nepadarė konservatorių Vyriausybė, kuri pabrėžia Rusijos grėsmę ir ryžto gintis svarbą, veikiausiai nepadarys kairieji, jei jie perims krašto valdymą. Tad Lietuva dar ilgai bus gynybos finansavimo atsilikėlė, saugumo naudotoja, o ne jo kūrėja. 

Dangus dėl to negrius. Lietuva nebus pašalinta iš NATO, nesulauks viešo papeikimo. Bet šitoks nepareigingumas, atsisakymas atlikti savo dalį, nepuošia Lietuvos. Kitos NATO valstybės puikiai žino, kiek mažai Lietuva prisideda, ir tai negali jų tenkinti. Pernai vasarą Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis suabejojo, ar Lietuva iš tiesų baiminasi Maskvos, jeigu gynybai skiria perpus mažiau, negu reikalauja NATO standartai. Pasak R.Sikorskio, Lenkija supranta, kad ji yra NATO pasienio šalis, todėl gynybai skiria 1,95 proc. BVP, nors Lietuva tenkinasi 0,88 procento. R.Sikorskis nėra Lietuvos draugas, veikiausiai sąmoningai norėjo įgelti. Bet ir kitas valstybes gali pykdyti Lietuvos abejingumas savo įsipareigojimams, juolab kad Lietuva, kaip pastebėjo R.Sikorskis, bene labiausiai pabrėžia Rusijos grėsmę.

Neatmestina galimybė, kad Lietuvos laikysena mažins Lietuvos įtaką NATO pasitarimuose. Lietuvos vadovų kalbos ir pageidavimai, ypač dėl priemonių atsverti Rusijos keliamą grėsmę, bus mandagiai išklausomi, bet į juos nebus kreipiama dėmesio, iš dalies dėl R.Sikorskio išvardytų priežasčių. Beveik visos NATO šalys išgyvena ūkio sunkumus, bet to nelaiko dingstimi neproporcingai mažai lėšų skirti krašto apsaugai.

Daug dėmesio sulaukė ir dar daugiau rūpesčio sukėlė delfi.lt paskelbti agentūros "Sprinter tyrimai" apklausos rezultatai, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų sakė, jog jiems svarbiau krašto ekonominė gerovė negu nepriklausomybė. Vieni abejoja, ar apklausa tiksliai atskleidė gyventojų nuotaiką, antri mano, kad tai tik trumpalaikė reakcija į ūkio krizę, treti pažymi, kad rezultatai būtų buvę kiti, jei klausimas būtų skirtingai suformuluotas. Vis dėlto rezultatai kelia nerimą - nepriklausomybė nėra visiems neginčijama vertybė.

Esu linkęs pritarti tiems, kurie tvirtina, kad ūkio sunkumai veikiausiai paveikė apklaustųjų nuostatas. Bet nereikia manyti, kad ūkiui pagerėjus daugės patriotų. Reikalai nėra tokie paprasti. Lietuvoje patriotinis auklėjimas šlubuoja dėl įvairių priežasčių. Prisideda ir politikų abejingumas Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms. Kariuomenė bent teoriškai yra vienas pagrindinių šalies nepriklausomybės laidų. Bet sunku prisiminti, kada politikas, išskyrus krašto apsaugos ministrę, būtų kovojęs už tinkamą kariuomenės finansavimą, raginęs savo kolegas daugiau lėšų skirti gynybai, priminęs, jog kariuomenė pirmoji turi stoti ginti kraštą. 

Kontrastas su JAV yra akivaizdus. Ten politikai vieni su kitais varžosi girdami, iš tiesų liaupsindami ginkluotąsias pajėgas, nuolat kartoja, kad kariuomenė atstovauja tam, kas geriausia JAV, ir t. t. JAV pertempiama styga, bet Lietuvoje kariuomenė yra lyg užmirštas našlaitėlis. Jei politikai yra pasiryžę taupyti krašto apsaugos sąskaita, aiškina, kad pinigai bus skiriami, bet tik ne šiandien, ne šįmet, ne kitais metais, kodėl paprasti žmonės negali manyti, kad yra svarbesnių dalykų negu krašto apsauga, taigi ir nepriklausomybė? 

Nenoriu teigti, kad padidinę lėšas krašto apsaugai pajustume patriotizmo proveržį. Bet įtariu, kad atsisakymas deramai finansuoti gynybą veikia žmonių nuotaikas, prisideda prie reiškiamo abejingumo nepriklausomybei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"