TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Marija – tikėjimo moteris

Rytoj švęsime vieną seniausių Marijos švenčių – ėmimo į Dangaus garbę su kūnu ir siela, tai yra su visu žmogiškumu, viso jos asmens ėmimo į Dangų šventę. Marija, kukliausia ir nuolankiausia tarp visų moterų žemėje, yra Dievo išaukštinta aukščiau už angelus. Ji angelų karalienė, ji mūsų dangiškoji Motina.

Angelas Gabrielius, apsilankęs pas Mariją, ją pavadina malonėmis apdovanota, tačiau Marija save vadina Viešpaties tarnaite, tai yra ta, kuri yra pasirengusi atsiliepti į Dievo kvietimą ir daryti tai, ko Viešpats ją paprašys: „Tebūna man, kaip tu pasakei. „Žodis, kuriuo Marija išreiškia sutikimą ir kuris verčiamas į lotynų kalbą kaip „fiat“, o graikų kalboje „génoito“, reiškia ne tik pritarimą Dievo valiai, bet ir gyvą troškimą ją įvykdyti. Greičiausiai Marija ištarė tik vieną žodį: „Amen!“ Tai hebrajiškas žodis, kurio šaknis reiškia tikėjimą, tvirtumą, tikrumą. Liturgijoje ištariant „amen“, tikintieji pritaria ir patvirtina, kad tai, kas viešai skelbiama, yra tvirti, patikimi, galiojantys ir įpareigojantys žodžiai.

Marija savo ištartu „amen“, patvirtina, kad visu savo gyvenimu yra pasirengusi nuolankiai tarnauti Dievui. Dažnai manoma, kad tarnauti – tai vien aktyviai veikti. Eiti į misijas, pamokslais raginti žmones keisti savo mąstymą ir gyvenimo būdą, padėti vargšams, ligoniams, stokojantiesiems ir pan. Tai yra teisinga ir reikalinga, tačiau tarnystės negalime sutapatinti vien su veikla. Verčiau pažvelkime, kokiu būdu atskleidžiamas Marijos, kaip Viešpaties tarnaitės, paveikslas, kokiu tarnavimu ji atsiliepė ir priėmė Dievo malonę?

Evangelijose apie Mariją nieko stulbinamo nerašoma. Jos tarnystė neišsiskyrė aiškiai matomu išoriniu veiklumu ar ypatinga misija, išskyrus tai, kad ji patikėjo angelo žodžiais ir laisvai sutiko pradėti, pagimdyti ir auginti Dievo Sūnų. Pirmoji jos tarnystė buvo padėti besilaukiančiai giminaitei Elzbietai. Iš angelo Gabrieliaus išgirdusi, kad Elzbieta laukiasi kūdikio, ji patiki šia žinia ir nieko nelaukusi išskuba pas savo giminaitę. Apie ją Elzbieta pasakys: „Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta.“ Taigi Marija, Viešpaties tarnaitė, atsiskleidžia kaip tikėjimo moteris. Ji pakluso Viešpaties žodžiui, ir Jėzus vėliau paskelbs: „Mano motina ir mano broliai – tai tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį vykdo.“ Dievo Žodis jai yra tartum namai, iš kurių ji natūraliai išeina ir į kuriuos vėl pareina. Ji kalba ir mąsto Dievo Žodžiu, Dievo Žodis tampa jos žodžiu, jos žodis kyla iš Dievo Žodžio. Be to, matyti, kad jos mintys atitinka Dievo mintis, kad jos valia ir Dievo valia sutampa. Giliai persmelkta Dievo Žodžio, ji galėjo tapti įsikūnijusio Žodžio motina. Būtent taip Marija atskleidžia tarnavimo esmę: klausyti Dievo Žodžio ir jį įkūnyti savo gyvenime ir savo gyvenimu.

Marija kaip Viešpaties tarnaitė didinga dar ir tuo, kad aukština ne save, o Dievą. Ji žino, kad prie pasaulio išganymo gali prisidėti ne savo pačios darbais, bet atiduodama save į veikiančiojo – Dievo – rankas. Ji – vilties moteris. Angelas gali užkalbinti Mariją ir pašaukti ją bendradarbiauti su Dievu žmogaus išganymo plane tiktai todėl, kad ji tiki Dievo pažadais ir laukia Izraelio išganymo.

Galiausiai Marija yra mylinti moteris. Kaip tikinti ir gyvenanti Dievo Žodžiu bei trokštanti to paties, ko ir Dievas, ji negali būti kitokia – tik mylinti. Tą rodo jos tylūs veiksmai, minimi Evangelijos pasakojimuose apie Jėzaus vaikystę. Tą rodo vestuvės Kanoje, kur ji jautriai pastebi sutuoktinių poreikį bei atkreipia į tai Jėzaus dėmesį. Tą suvokiame iš siužeto, kaip nuolankiai ji pasitraukia į antrą planą Jėzaus viešojo gyvenimo laikotarpiu, žinodama, kad Sūnus dabar turi įsteigti naują šeimą ir kad motinos valanda vėl ateis kryžiaus valandą, kuri yra tikroji Sūnaus valanda. Tada, pabėgus mokiniams, būtent ji stovės kryžiaus papėdėje, o vėliau, per Sekmines, apie ją susiburs Šventosios Dvasios laukiantys apaštalai. Ko mes galime pasimokyti iš Marijos?

Marija pirmiausia mus moko, kad būtume atviri, klausantys Dievo žodžio ir atsiliepiantys į Dievo kvietimą. Marija, mergelė, Motina, rodo mums, kas yra meilė, iš kur ji atsiranda ir iš kur gauna vis naujos jėgos. Mergelė Marija, būdama meilės mokytoja, moko ir mus mylėti bei tarnauti meilei. Tokia meilė galima kuo artimiau susivienijus su Dievu, tapus jo persmelktam – tik tas, kuris geria iš Dievo meilės šaltinio, pats gali virsti versme, iš kurios plūsta „gyvojo vandens srovės“.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"