TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Matematikos egzaminas – tik triukšmas dėl triukšmo

2014 08 20 6:00

Prieš porą metų, kilus protestų bangai prieš įstatymą, įteisinantį sustiprintą valstybinės kalbos mokymą nelietuviškose mokyklose, tarp mitinguotojų plakatų buvo ir toks, kuriame lenkų kalba buvo prašoma gimtinės Lietuvos, kad ji būtų vienodai teisinga visiems savo vaikams.

Gimtinė Lietuva, pasirodo, visai neblogai moka lenkų kalbą (geriau nei daugelis Lietuvos lenkų moka lietuviškai). Vaikų šauksmas buvo išgirstas, o dabar tokia pat kvailystė – netikėta, staigi reforma - ištiko ir lietuviškas mokyklas: patylomis, per patį atostogų įkarštį, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis įteisino nuo 2016 metų privalomą matematikos egzaminą visiems, norėsiantiems studijuoti nemokamai. Šiuo atveju, atrodo, naujovių lazda vienodai tvatins tiek per lietuviškų, tiek ir per nelietuviškų mokyklų mokinių galvas.

Lygybė – akivaizdi. O kaip su teisybe?

Nedaug kas abejoja, jog matematikos žinios jaunuoliams naudingos. Taip pat, kaip mažai kas (išskyrus nebent Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narius) abejojo, kad valstybinę kalbą mokėti privalu ne tik lietuviams, bet ir kitiems Lietuvos piliečiams. Ir anuo, ir šiuo atveju švietimo bendruomenės nuostabą ir pasipiktinimą sukėlė ne patys nauji reikalavimai, bet reformos paskelbimo forma ir jai įgyvendinti skirtas laikas. Pasigesta išsamesnių diskusijų ne tik pedagogų aplinkoje, bet ir platesnėje visuomenėje, neabejingoje švietimo kokybei ir rezultatams.

Beje, moksleiviai taip pat neabejingi. Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas Antanas Mikalauskas, nemaloniai nustebintas, kad ministerija neatsižvelgė į LMS anksčiau pareikštą nuomonę apie naująjį egzaminą, teigė: „Nesakome, kad esame prieš egzaminą, esame už nuoseklų ugdymą. Įvedant egzaminą turi būti sukurtos ir tinkamos sąlygos, egzaminas gali būti įvestas tikrai ne 2016 metais. Tam reikia ruoštis nuosekliai – keičiant programas ir pačių moksleivių požiūrį.”

Reformos šalininkų nuomone, matematika būtina visiems (išskyrus į meną linkusius vaikus), ji neva padeda ugdyti loginį mąstymą. Rašau „neva“ ne todėl, kad abejoju matematikos galimybėmis ugdyti loginį mąstymą. Priešingai. Pati turėjau ne vieną progą įsitikinti, kad matematikai (geri!) kiek kitaip nei humanitarai mato mus supantį pasaulį bei jį struktūruojančius priežastinius ryšius, randa netikėtų, bet logiškų (!) argumentų sudėtingiausiems fizinio pasaulio reiškiniams ir visuomenėje vykstantiems procesams paaiškinti. Tačiau juos, šiandieninius matematikos akademikus, profesorius išugdė dar senoji, klasikinė mokykla, kurioje egzaminų, o ne testų būdu reguliariai buvo tikrinamos ne tik lietuvių, užsienio kalbos ar matematikos, bet ir kitų mokomų dalykų žinios!

O toji matematika, kurios pagal naujas programas mokoma šiandieninėje Lietuvos mokykloje, vargu ar bepridės moksleiviams logikos bei gebėjimo geriau orientuotis mus supančiame pasaulyje. Juk logika kartu su loginiu teoremų įrodymų grožiu iš mokyklinės matematikos programų išguita. Kaip teigia Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentė Aušra Maldeikienė, matematikos programos mokyklose tampa vis primityvesnės, mokiniai skatinami ne suprasti, o žinoti, tad nekeista, kad matematinis raštingumas ritasi žemyn. „Vidurinėje mokykloje iš vaikų nereikalaujama mokytis jokių įrodymų. Jiems pakanka žinoti tik, pavyzdžiui, Pitagoro teoremos išvadą. Procesų logika matematikoje yra svarbiausia, tai formuoja žmogaus mąstymą, tačiau kaip tik šio svarbiausio elemento mokant matematikos ir trūksta", – sako A. Maledikienė, ir nėra jokio pagrindo ja netikėti.

Statistika liudija: nenumaldomai krinta ne tik matematikos žinių, gebėjimų lygis, bet ir raštingumas, jaunuolių gebėjimas suvokti skaitomą tekstą, rišliai dėstyti mintis. Tai ypač bado akis mūsų iškiliems mokslininkams - tiek humanitarams, tiek tiksliųjų mokslų atstovams. Ne vienas jų atkreipia dėmesį į tai, kad neigiamai pakitęs pats mokymo turinys, o testai kaip egzaminavimo metodas tik tęsia griaunamąjį darbą. „Tai nėra vien matematikos bėdos. Žmonės nepajėgia nei parašyti, nei papasakoti istorijos, nes yra pripratę prie teisingų ir neteisingų variantų. Mano manymu, testavimas, užuot ugdęs žmoguje sugebėjimą rašyti, kalbėti, vertinti, yra sudavęs labai rimtą smūgį gimtajai kalbai. Internetas, paieškos sistemos, greita informacija yra metę iššūkį apskritai visai didaktikai. Tai yra labai didelės struktūrinės problemos“, - teigia profesorius Leonidas Donskis, o jam gražiai antrina unikalaus etnokosmologijos muziejaus įkūrėjas astronomas Gunaras Kakaras: „Baisiausias dalykas yra tai, kad mūsų mokykla, pedagogika - tiek vidurinės, tiek aukštosios mokyklos - jaunuolius kala prie atsakymų kryžiaus. Ir jie pavirsta nemąstančiais žmonėmis, nors kartais - labai gerais specialistais.“

Tad jei prie dabartinės matematikos programos be esminių, sisteminių pokyčių bus prikabintas egzamino garvežiukas, jis, ko gero, tik kels triukšmą ir terš atmosferą, bet į šviesią ateitį nenuveš, jei šviesia laikysime ateitį, kuri Lietuvoje augins einšteinus, o ne tik specialistus-amatininkus mūsų šleivam, nuo Rusijos motulės rinkų spenio sunkiai atsiplėšiančiam verslui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"