TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Matematiški protai Žemaičių Kalvarijoje

2008 02 21 0:00

"Jei į vaiką žvelgsime su meile, jis, be abejo, atsakys tuo pačiu. Juk sakoma, kad nemeilių, negerų vaikų nėra", - įsitikinęs Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos matematikos mokytojas Algirdas Mikalauskas.

"Jis juokiasi kartu su mumis, bet sugeba tuoj pat nukreipti dėmesį į rimtus dalykus. Moka būti juokingas dėl mūsų - kad atsikvėptume. Jaučiame, jog šiam žmogui malonu atlikti mokytojo pareigą. Jis sugeba suteikti formą, prasmę, turinį neapčiuopiamiausiems dalykams ir per trumpą laiką beveik visus parengia gerais matematikais", - taip apie mokytoją A.Mikalauską atsiliepė vienas jo moksleivis, gerai pasirengęs Vilniaus pedagoginio universiteto matematikų olimpiados dalyvis.

Toks mūsų ryšys

"Kas man belieka, - sakė LŽ A.Mikalauskas. - Mano vaikai jau išėjo. Liko kaimynų, miestelio vaikai. Jie jautrūs, smalsūs ir taip pat nori ką nors pasiekti, įgyti specialybę. Stengiamės jiems padėti susiorientuoti. Pavyzdžiui, ar gali matematikos srityje ką nors nuveikti, sakykim, studijuoti finansus, buhalteriją ar taikomąją matematiką. Su tiksliaisiais mokslais susiję labai daug dalykų.

O jei į vaiką žvelgsime su meile, jis, be abejo, atsakys tuo pačiu. Juk sakoma, kad nemeilių, negerų vaikų nėra. Jei juos gerbsime, man atrodo, ir jiems nebeliks nieko kito kaip gerbti mokytojus. Toks, matyt, mūsų ryšys."

Penki A.Mikalausko išugdyti matematikai jau patys sėkmingai dirba mokytojais. Viena - toje pačioje Žemaičių Kalvarijos vidurinėje mokykloje. Tarp jo auklėtinių yra ir daugiau kitų dalykų mokytojų. Vienas buvęs moksleivis šiuo metu eina vadovaujamas pareigas Pedagogų profesinės raidos centre Vilniuje. Iš kelių, dirbančių audito įstaigose, viena yra įmonės "Price Waterhouse" auditorė JAV ir važinėja į komandiruotes po kitas pasaulio šalis. JAV informacinėse struktūrose dirba auklėtinis, baigęs taikomosios matematikos studijas.

Kai mokykla po ranka

"Mokiausi Plungės 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Auklėtoja buvo matematikos mokytoja. Po brandos egzaminų man buvo pasiūlyta studijuoti taikomąją matematiką Vilniaus universitete, - prisiminė pašnekovas. - Bet, žinote, labai greitai galima persiorientuoti. Atvažiavo vieną vakarą pusbrolis ir paragino stoti į tuometinį Šiaulių pedagoginį institutą: jis bus fizikos, o aš - matematikos mokytojas."

Po ketverių studijų metų A.Mikalauskas grįžo į gimtąją Plungę ir pradėjo mokytojauti Žemaičių Kalvarijos vidurinėje mokykloje. Tais laikais mokytojo darbas kaimo vietovėje padėjo išvengti tarnybos sovietų armijoje, tačiau matematikas ir iki šiol jau 33 metus tebedirba toje pačioje mokykloje.

"Buvo pasiūlymų pereiti į kitas mokyklas, bet atsisakiau, nes ši - po ranka, pusantros minutės kelio nuo namų. Žmona Regina taip pat yra mokytoja, dėsto anglų kalbą. Ji kaunietė, tačiau kažkaip netyčia gavo paskyrimą dirbti Žemaičių Kalvarijoje. Mudu sutapome, mačiau, kokių gražių savybių turi ši mergina, ir pamėginome sukurti šeimą", - pasakojo mokytojas.

Pedagogų sūnus Mantas, baigęs taikomąją matematiką, dirba projektų vadovu viename banke Vilniuje. Sostinėje gyvena ir dukra Jurgita. Ji, baigusi vadybos ir administravimo studijas Kauno technologijos universitete, dirba vyriausiąja finansininke.

Padiktavo gyvenimas

A.Mikalauskas prisipažino kartais pagalvojąs, kaip viskas būtų susiklostę, jei, užuot pasirinkęs mokytojo profesiją, būtų studijavęs taikomąją matematiką. Tėvai - paprasti žemdirbiai, gal ir pritrūko profesinio orientavimo.

"Kai jau įsėdau į tas roges, matyt, jose ir užbaigsiu kelionę, - sakė 56 metų mokytojas. - Dar vaikystėje mama sakydavo, kad man sekasi bendrauti su mažesniais už save vaikais. Matyt, gyvenimas taip ir padiktavo. Dabar man sekasi bendrauti su tais, kurie yra jaunesni už mane, nes galiu ką nors nauja pasakyti, patarti. Gal tokio patarimo jie negali gauti iš šalies. Jei gaus jį iš mokyklos ir matys, kad sakau tiesą, toks mūsų ryšis ir pagarba visada išliks."

Šiemet A.Mikalauskas dėsto vienoje devintoje, dviejose dešimtose, vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse. Kai išleis dvyliktokus, kitais metais pereinamumo principu galbūt ims mokyti penktokus. Priklausys, kiek trūks mokytojų.

Iš mokyklos - į šiltnamius

Pedagogų trūkumas visoje šalyje neaplenkė ir Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos. Šiuo metu jai reikėtų vieno matematiko, chemiko, anglisto, tad mokytojams tenka maksimumas pamokų - riba, kai daugiau jų nebegalima turėti. Penktokams mokytoją "skolinasi" iš pradinių klasių, vienus metus talkino pedagogikos studijas pradėjusi, bet nebaigusi mokytoja, tačiau iš esmės kol kas mokykla išsiverčia savo jėgomis.

Toks vakuumas, kai po truputėlį mokytojų trūksta, pasak A.Mikalausko, atsirado nusmukus jų autoritetui. Daug mokytojų išvyko, pavyzdžiui, į Angliją uždarbiauti šiltnamiuose. Žmonės, radę geresnę vietą, palieka mokyklą ir pereina į kitas sritis.

Pašnekovas sakė palaikantis kolegas, grasinančius streikuoti. Ir pats prisidėtų, tačiau amžius jau gana solidus. Žemaičių Kalvarijos mokykloje nėra ir profesinės sąjungos. Tik dabar įkurta darbo grupė.

"Mokytojas turi būti gerbiamas, nes nuo jo priklauso turbūt visos Lietuvos likimas. Jis suteikia pradmenis visiems - nuo Seimo nario iki profesoriaus, - kalbėjo A.Mikalauskas. - Kai matau gražiausius miestelius, gražiausias gyvenvietes, apima liūdesys, kad malonumo pasistatyti nuosavus namelius tikriausiai netenka išgyventi šeimai, kurioje abu yra mokytojai. Vis dėlto reikia, kad ir pačių vaikai įgytų išsilavinimą. Jiems auklėti atiduodi viską - iš tų pačių pinigėlių privačiam būstui. Dar žiūrėk, kad nesusirgtum. Šiuo požiūriu mokytojai labai nuskriausti."

Matematiko manymu, geri atlyginimai padėtų susigrąžinti mokytojus į mokyklas. Gal Vyriausybė imsis kokių nors veiksmų. Algas jau šiek tiek padidino. Jei dar pakels, tuos pačius žmones bus galima prisivilioti atgal į mokyklas.

Šeštadalis matematikų

A.Mikalauskas turi 27 kontaktines valandas per savaitę. Jei netrūktų vieno mokytojo, būtų papildomų valandų matematikos būreliui. Dabar su vaikais matematikas dirba arba laisvu pamokų laiku, arba šeštadieniais kartais ateina į mokyklą.

"Vaikai nori daugiau išgirsti, nei numatyta programoje, - kalbėjo mokytojas. - Ateinu šeštadieniais, nes man ir pačiam malonu, ir vaikams galiu padėti. Už tą laiką niekas nemoka. Sumoka, kai vežu moksleivius į olimpiadas ar konkursus gretimuose rajonuose ir už juos atsakau."

A.Mikalausko ugdomi matematikai dalyvauja olimpiadose nuo pat jo darbo šioje mokykloje pradžios ir kasmet patenka tarp prizininkų. Užima trečiąją, antrąją vietas, kelis kartus jiems atiteko ir pirmoji vieta regione. Bent du moksleiviai nuolat įtraukiami į rajono matematikų rinktinę ir rungiasi su kitų rajonų moksleivių komandomis.

Žemaičių Kalvarijos matematikai gausiai dalyvauja ir tarptautiniame "Kengūros" konkurse - daugiau kaip 60 iš beveik 400 mokyklos mokinių. Konkurso rezultatai taip pat geri. Jų vidurkis didesnis negu šalies.

Atradimo džiaugsmas

"Vaikai būtent per olimpiadas, konkursus nori palyginti save su kitais rajono ar šalies moksleiviais. Pasitikrinti, ar dar gali tobulėti, ar jau užtenka. Nuo to priklauso, kiek mokiniai įdės papildomų pastangų ir koks bus, sakykim, jų dešimtos ar dvyliktos klasės baigimo egzaminų rezultatas", - kalbėjo mokytojas.

A.Mikalauskas kviečiamas dirbti ir korepetitoriumi, tačiau jo pozicija tokia - vaikui, kaip ir žvejui, reikėtų pačiam sugauti žuvį. Pamėginti pabendrauti su knyga ir pajusti atradimo džiaugsmą, kad pats gali išmokti.

Matematikas prisiminė vieną labai gerą moksleivę. Ji įsigijo stojamųjų egzaminų užduotis ir per pertrauką atėjusi klausia: "Mokytojau, ką daryti?" Užteko vos poros žodžių ir moksleivė pasakė: "Ačiū, viską supratau!"

Kartais korepetitoriai gal ir reikalingi, bet vėlgi - tuoj pat iškyla atsiskaitymo klausimas. O mažame miestelyje visi yra savi, pažįstami.

Užsiaugins naują kartą

Žemaičių Kalvarijoje mokytojai gerbiami. Ir pati mokykla turi senas tradicijas. Joje kadaise mokėsi vyskupas Motiejus Valančius ir istorikas Simonas Daukantas.

Pasak A.Mikalausko, pasisekė, kad miestelis yra gražiausias Plungės rajone. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai 1988 metais dar popiežius Jonas Paulius II suteikė mažosios bazilikos titulą. Buvusiame vienuolyne mokosi Telšių kunigų seminarijos pirmo kurso studentai. Mokykla, galėdama lygiuotis į seminariją, ir pati iškyla kaip kultūros centras. Daug įtakos pokyčiams miestelyje turėjo naujasis Telšių vyskupas Jonas Boruta. Jis surado bendrą kalbą su bažnyčios kunigais ir Vyriausybės vadovais. Labai dažnai pats lankosi Žemaičių Kalvarijoje, užeina į namus, bendrauja su tikinčiaisiais, išklauso, kas jiems guli ant širdies.

"Miestelis puikus, todėl ir mokykla, nori ar nenori, turi būti puiki, - sakė pašnekovas. - Kaip tik šiemet ji buvo renovuota ir apšiltinta. Pakeista šildymo sistema, koridoriuose išklotos naujos plytelės, sudėti plastikiniai langai. O dėl mokytojų... Manau, kad užsiauginsime naują kartą. Yra vaikų, kurie stos į pedagoginius universitetus ir baigę mokslus sugrįš į gimtinę. Šiemet kaip tik viena mūsų auklėtinė studijuoja matematiką Vilniaus pedagoginiame universitete. Baigusi studijas, ko gero, grįš. Galima pakentėti, svarbu, kad grįžtų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"