TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Matyti toliau savo virtuvės

2013 04 11 5:19

Nuostabu tik viena - kad nepaisant skaudžių dviejų Lietuvos komercinių bankų krizės iki šiol nėra pateikta pasiūlymų, ką daryti toliau, kad tokių dalykų nepasitaikytų. Po 1994-1995 metų bankų ir investicinių bendrovių bankrotų buvo įgyvendinta ne viena priemonė, užtikrinanti ilgalaikį Lietuvos finansų sistemos stabilumą.

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse bankų problemoms spręsti taikomi būdai visais atvejais atsiliepia ekonomikai - jei bankai sanuojami valstybės lėšomis, tai tampa sunkia našta biudžetui, jei remiami tik apdrausti indėlininkai, bankų nuostoliai tampa didele problema verslui.

Gero krizės sprendimo varianto nėra, todėl reikia stengtis nesudaryti galimybių jai atsirasti - neleisti susikaupti problemoms. Labai dažnai po krizės stengiamasi sugriežtinti priežiūrą, bet norint rasti geriausią sprendimą reikia pažvelgti į problemą iš esmės.

Europos Sąjungos (ES) bankų priežiūros pertvarka buvo pradėta įgyvendinti įsteigus tris pagrindines Europos priežiūros institucijas - bankų, vertybinių popierių ir draudimo bei pensijų fondų. Pradėti vykdyti bankų atsparumo krizei testai. Tiesa, jie buvo vykdomi didesniuose bankuose, bet tokie skaičiavimai turėjo būti atliekami tiek Lietuvoje, tiek Kipre, turėjo būti paruošti bankų krizės valdymo planai. Tikriausiai jau tada buvo matyti pavojaus ženklų. Kas buvo padaryta ir kokios prevencinės priemonės buvo taikomos, kur dingo tie planai? Ar dabar, perdavus bankų priežiūrą Europos centriniam bankui (ECB), šios priežastys išnyks, ir kokius įgaliojimus turi turėti ECB priežiūros institucija, siekiant išvengti skaudžių pasekmių?

Ekonomikos valdymo reforma taip pat jau baigiama įgyvendinti - Europos Komisijai suteikti dideli įgaliojimai prižiūrėti ir iš anksto imtis veiksmų, jei ES valstybės narės ekonominė politika kelia pavojų stabilumui. Yra specialūs darbuotojai, analizuojantys padėtį tam tikroje šalyje.

Kodėl ši sistema nesuveikė Kipro krizės atveju? Kokias prevencines priemones buvo siekiama įgyvendinti?

Be to, ar tokia sistema neperkelia visos atsakomybės už ekonominius sprendimus nuo šalies vadovų pečių Briuseliui? Demokratinėje valstybėje visos galios yra jos piliečių rankose, jie renka savo šalies vadovus ir šie atsako už savo veiksmus rinkėjams. Sprendimas dėl ES pagalbos plano truko labai ilgai, nors ekonominės valdysenos reformos tikslas buvo sutrumpinti sprendimų priėmimo procesą. Todėl verta paklausti, ar pasirinktas ES ekonomikos valdymo modelis pakankamai geras, ir ką reikia pertvarkyti, kad ateityje būtų išvengta panašių problemų?

Bankų krizės dar kartą parodė, kad finansų pasaulis yra globalus. Daug problemų atėjo į Lietuvos ir ES finansų sektorių su kapitalo srautais iš Rusijos, kur finansinio sektoriaus valdymas nekelia verslo ir gyventojų pasitikėjimo. Todėl akivaizdu, kad vien tik ES bankų priežiūros ir kitų finansų reformų įgyvendinimas negarantuoja patikimo finansų sektoriaus darbo. Reikia daug dėmesio skirti ir tarptautiniam bendradarbiavimui, susitariant ir diegiant standartus, užtikrinančius finansinio sektoriaus darbo kokybę ir patikimumą pasauliniu mastu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"