TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Mažas finansinis klystkelis

2015 02 02 6:00

Vykstantiems apsipirkti į Lenkiją dar prieš pusmetį nebyliai linkėjau susiveržti smilkinius. Visko pakanka ir čia, ko ten ieškoti? Pripažinsiu, jog ten traukiantiems tautiečiams jaučiau lengvą panieką. Pigesnių dešrelių ieškotojai.

Tačiau vaizdai ekrane ir iš ausies į ausį sklindančios legendos padarė juodą darbą. Palūžau. Noras įsitikinti, ar išties pasaulyje yra vietų, kur žymiai pigiau įmanoma apsirūpinti įprastais maisto produktais, vieną ūkanotą rytą privertė iš sostinės patraukti pirmo tėvynės kaimyno vakaruose pusėn. Išbandymo laukė dvi versijos:

1. Ten pirkti apsimoka, piniginė plonėja mažiau.

2. Neverta gaišti laiko, kainos panašios kaip pas mus.

Viena jų turėjo dužti.

Versijų palyginimo kriterijus paprastas. Nesivaikau išpardavimo akcijų. „Svaiginančių kainų vakaras“ ir „Tik šiandien nuolaida jautienos išpjovoms“ pykina. Lakstyti pas Jonus ir Aloyzus, prekiaujančius tam tikromis prekėmis išsibarsčiusiuose turgeliuose, nei laiko, nei ūpo neturiu. Pratęs prekybos centre pirkti viską, ko tuokart reikia. Taip buvau numatęs elgtis ir Lenkijoje.

Jei nuoširdžiai, artėjant prie sienos, emigravusios tautos kaimai žiemą atrodo nykiai. Pilki asbesto šiferio stogai, nepaisant visų europinių programų juos pakeisti. Prie parduotuvių besibūriuojantys taurelės klubo nariai. Slidžiais kelkraščiais krypuojantys senukai. Čia šiaip – įspūdžiai pro langą, nieko asmeniško. Juk vairuoti automobilį būtina atsimerkus.

Lenkija pasitiko pasiruošusi, su reklaminiais stendais lietuvių kalba. „Platus kokybiškų produktų pasirinkimas. Kviečiame užsukti“. Akivaizdu, kad užrašai skirti plačiam pirkėjų ratui, savo atvykimo datos lenkams juk nepranešiau. Spalvingų užrašų suskaičiavau dvylika. Jei būčiau išvydęs bent dvi dešimtis, mėnesį nepykčiau dėl dvikalbių gatvių lentelių Vilniaus rajone. Vėliau prekybos centruose matydamas neblogai lenkiškai porinančius tautiečius, padariau išvadą, jog potencialios pajamos ir mažesnės išlaidos mitybai yra ganėtinai svarūs aspektai stiprinant tarpusavio supratimą tarp mūsų tautų.

Savaitės vidury prekybos centrai Suvalkuose neperpildyti. Tačiau žymi dauguma pirkėjų – lietuviai. Ne asocialūs. Ne skurdžiai. Su skaičiuoklėmis rankose, kantriai įsisavinantys valiutos kursą ir kainų dydžius. Sako, žmonės ne tik iš gretimos Marijampolės, bet ir iš Kauno, net Klaipėdos atvyksta. Kartais grupėmis. Savaitgaliais jų būna gerokai daugiau. Reiškia, apsimoka. Be abejo, važiuoja ne visi lietuviai. To dar betrūko.

Buvo, jaučiausi kaip vaistininkas. „Kilogramą vištos krūtinėlių, proszę bardzo“. „O man – dvylika“, - suskambo iš už nugaros. Matyt, ne tik sau. Arba ne savaitei. „Na, tuomet man du“, - vejuosi. „Pusantro kilogramo kiaulės nugarinės, bardzo proszę“. „O man – penkias vištas“ – vėl kažkas perspjovė. Pardavėjos laimingos. Žvanga į kasas byrantys zlotai. Kad ne viskas atrodytų taip viliojančiai bei pompastiškai, pasakysiu, jog brangesnių prekių taip pat netrūksta. Tiesiog žioplius ir prie mokyklos muša.

Prekybos centre iškęsti trijų valandų iki šiol nebuvo pavykę. Šįkart, didžiavausi. Dar niekad nesu pripildęs keturračio prekių vežimo. Stebėjausi. Kainų specialiai neatskleisiu, idant nesuerzinčiau pajamų pertekliumi nesiskundžiančių mūsų pensininkų, mokytojų ir kultūros darbuotojų. Leptelsiu, jog pakramtymo produktams išleidau 97 eurus. Vėliau, prie išlaidų pridėjęs mokestį už kurą kelionei bei palyginęs kainas tėviškėje, džiaugiausi laimingu loterijos bilietu. Santaupų dydis kvapo negniaužė, tačiau tikrai nenuvylė. Ir tai – nuvykus ekspromtu, pernelyg neplanuojant. Su niekuo nesikooperuojant. Dužo versija Nr. 2.

Apsisukus namo, anksčiau regėti klubo nariai prie kaimo parduotuvių nesibūriavo. Matyt, gavę socialines išmokas, išdundėjo apsipirkti į Lenkiją. Apnikęs nuovargis kišo nedoras mintis: nejau išgyvename laikotarpį, kuomet tėvynainiams ne tik dirbti, bet ir įsigyti pakrimsti labiau apsimoka užsienyje? Išsprūdo hiperbolizuota nesąmonė. Netyčia.

Jau keliantys pusplytį prieš ir taip kasdien keiksnojamą tėviškės valdžią – stabtelkite. Kainų skirtumą lemia rinkos ekonomika. Išlaikykite rimtį. Likite optimistais. Rytoj bus geriau.

Nuo Vilniaus iki Suvalkų – apie 200 km. Pasiryžus, geriau vykti keliese, dalijantis išlaidas kurui. Beje, ir tas ten pigiau. Skubėti nereikia, kitaip galimų traumų gydymą ir baudas policijai teks priskirti prie išlaidų. Pirkinius verta planuoti, pasidomėti jų kaina netoli namų kabančiose prekybos lentynose. Esant galimybei, patartina važiuoti ne savaitgalį – bus lengviau manevruoti prekybos vežimėliu. „Laba diena“ lenkiškai – „Dzień dobry“. Dar pravers - „Wszystko w porządku, nie ma problemu“. „Kurczak“, „Kaczka“ ir „Schab“ – taip pat.

Nors, jeigu atvirai, - geriau nevažiuoti. Išaugęs pirkėjų skaičius tik pakels kainas. Tuo tarpu, aš vėl mėginsiu nuriedėti kitą mėnesį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"