TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Maži vaikai, bet dideli vargai

2014 07 16 6:00

Lietuvoje skamba pavojaus varpai: gimstamumas tūkstančiui gyventojų - 10,2, mirtingumas - 13,7, natūralus gyventojų prieaugis - minus 3,5. Marijaus Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“ jau seniai nebeatitinka tikrovės, oficiali statistika pripažįsta, kad trijų milijonų gyventojų Lietuva nebepriskaičiuoja. Net su tais „statistiniais vienetais“, kurie jau seniai „laikinai“ dirba svetimų šalių fabrikuose ir plantacijose.

Galime apsiverkti dėl vis prastėjančios demografinės padėties ir grėsmės, kad greitai Lietuvoje nebebus kam dirbti bei uždirbti ir kad pensinis amžius vis tols ir nutols. Tačiau žmogui galva duota tam, jog galvotų, o ne, pasak vieno šmaikštuolio, „kad į pilvą neprilytų“. Paieškokime atsakymo į toje galvoje kilusį klausimą, ar jaunai šeimai verta turėti vaikų? Žinoma, klausimas siaubingas net vartotojų visuomenės ausims. Tačiau ir kalbama būtų ne apie subtilius dvasinius dalykus.

Maždaug prieš 5-6 metus šio klausimo aštrumą buvo padengusi švelni vilčių, kad vaikai - ne vien tėvų užgaida, bet ir tautos bei valstybės ateities garantas, patina. Tačiau tai truko neilgai. Mamos buvo apkaltintos, kad gimdo iš godumo ir išskaičiavimo, mat net „sėdėdamos“ motinystės atostogose gaudavo pinigų - beveik tiek, kiek ir dirbdamos. Suprask, vaiko auginimas - tai ne darbas, o tik sėdėjimas. Su „ta netvarka“ buvo sėkmingai susidorota, tačiau problema nedingo. Tos nesužiūrėtos „nenaudėlės“ sugebėjo prigimdyti vaikų, kuriems prireikė darželių ir mokyklų... O iš kur jų gauti, jeigu naujų niekas nestato, o nemažą dalį buvusiųjų spėta išnuomoti įvairiems privatiems kabinetams ir pan.

Sostinė jau nebe pirmus metus patiria ilgalaikį stresą - tragiškai trūksta vietų vaikų darželiuose. Keičiama registravimo tvarka: vietoj „ydingosios“, kai tėvai užrašydavo į eilę vos gimusią atžalą, tikėdamiesi ją „įsprausti“ į arčiau namų arba darbovietės esantį darželį, dabar metų pradžioje „užgulama“ savivaldybė ir sutrikdomas interneto ryšys, nes sėkmę gali nulemti ir užsirašymo laikas. Taip sakant, kas pirmesnis... 2014 metų sausio 10 dieną prasidėjus registracijai į darželius, Vilniuje buvo užregistruota 5611 vaikų. Vaiko priėmimas į darželį užtrunka nuo sausio iki rugsėjo, kai vaikas gali pradėti lankyti darželį. Sostinės savivaldybė iš viso gavo per 7,2 tūkst. prašymų priimti vaikus į darželius.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ataskaitoje vilniečiams, kurią radau pašto dėžutėje, skelbiama, jog visuose sostinės darželiuose ugdoma apie 29 tūkst. vaikų, o per 3 metus sukurta 3400 naujų vietų. Čia norisi pabrėžti, kad Vilniuje gyvena beveik penktadalis Lietuvos gyventojų ir kasmet gimsta apie 7 tūkst. naujagimių. 2013 metų lapkritį Santariškėse pradėta 220 vietų darželio statyba, dar vieną darželį stato privatūs investuotojai Balsiuose, bet jau vasaros vidurys, o dar daugeliui tėvų neaišku, kas bus išaušus rugsėjo 1-ajai. Visų pirma kalbama apie pilnas šeimas, tai yra žmones, kurių vaikai gimė registruotoje santuokoje. Mat būtent šios šeimos, jeigu turi ne keletą, o tik porą vaikų, eilėje slenkasi vis tolyn, nes nuolat atsiranda pirmesnių. Pagal numatytą tvarką pirmumo teisė suteikiama vaikams, gyvenantiems darželiui priskirtoje teritorijoje, taip pat vaikams iš šeimų, kuriose auga trys ir daugiau vaikų. Taip pat vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų ar kurių vienas iš tėvų turi ne daugiau kaip 40 proc. darbingumo lygį. Pirmumo teisę turės ir vaikai, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą. Įstaigos darbuotojų, diplomatinio korpuso darbuotojų vaikai, kalendoriniais metais įvaikinti bei nuolatinę globą turintys vaikai priimami be eilės, neatsižvelgiant į teritorinį principą. Jei nėra teisės į pirmenybę, eilės sudaromos pagal prašymo registracijos datą ir laiką.

Vilniaus miesto savivaldybė darželiams kasmet skiria 68 mln. litų. Vieno vaiko darželyje išlaikymas per metus kainuoja 6060 litų. Tėvų dalis, įeinanti į šią sumą, - apie 1300 litų, tai yra net šiek tiek mažiau nei tenka mokėti privačiame darželyje arba auklei per mėnesį. Ikimokyklinis vaikų ugdymas, skirtingai nei mokyklinis, - neprivalomas. Apdairiai sugalvota, nėra ką pridurti. O kaip atrodytų logiškas sprendimas? Kaip ir kai kuriose Europos šalyse, šeimoms, kurių vaikams vietos darželyje nepakako, valstybė privalėtų kompensuoti tą sumą, kurią skiria esantiesiems darželyje. Dabar gi apie socialinę lygybę negali būti ir kalbos. Vieniems - viskas, kitiems - nieko. Jeigu nesate tokie gudrūs, kad patektumėte tarp privilegijuotųjų, sukitės kaip išmanote.

Dar suskaičiuokime: kiek turi uždirbti mama, kad būtų priimtinos išlaidos už privatų darželį arba auklę? Juk turi pakakti ir kitiems dalykams: maistui, drabužiams, mokesčiams... Sutinkame, gerai uždirbančių, pasiturinčių verslininkų esama nemažai, kitaip privatūs darželiai neišsilaikytų. Bet ši problema turi ir kitą pusę. Kiek praranda valstybė nesuteikdama sąlygų jaunai mamai grįžti į darbą? Ko gero, tik Lietuvoje niekam neįdomu, kiek kainuoja specialisto parengimas, jo kvalifikacijos kėlimas ir sukuriama pridėtinė vertė. Juk likdama su vaikais tik dėl to, kad trūksta vietų darželiuose, moteris praranda profesinę kvalifikaciją, įgūdžius ir pan. Ji netenka ir darbo vietos, o tam, kad neprarastų socialinių garantijų ir gautų bent menkas išmokas, yra priversta kreiptis į darbo biržą. Ar kas susimąsto, kaip toks statuso pasikeitimas paveikia darbingą ir kūrybingą žmogų: nuo veiklaus ir gerbiamo specialisto iki bedarbio? O juk po keleto metų, vaikams paaugus, teks pradėti viską iš naujo: mokytis, ieškoti darbo. Jeigu bent susimąstytume, kaip visi tie dalykai paveikia žmogaus (dažniausiai - moters) gyvenimą, ar drįstume priekaištauti šeimoms, kad jos nenori gimdyti? Ar bevertėtų dar klausti, kodėl esame sparčiai nykstanti tauta?

Nemokėjimo ar nenoro skaičiuoti pateisinti neįmanoma. Juo labiau kai tokias ydas leidžia sau valstybės vyrai, pamirštantys svarbiausią vyrišką bruožą - protingą mąstymą ir atsakomybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"