Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Mažiau biurokratijos – daugiau kvalifikuotų pedagogų

 
2017 03 01 6:00

Tikiuosi, jau pastebėjote, kad šiomis dienomis, be nereikšmingų, pikantiškų skandaliukų, viešojoje erdvėje kyla kur kas rimtesnių problemų. Pavyzdžiui, mūsų saugumo išorės grėsmių kontekste.

Nekartosiu, koks politikas ir kokiais žodžiais informuoja (ar gąsdina) visuomenę. Norėčiau atkreipti dėmesį į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojo pulkininko leitenanto Valerijaus Šerelio mintį, išsakytą Vilniaus knygų mugėje pristatant ukrainiečių rašytojo Evgeno Dykyjaus knygą „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“. Jo nuomone, šiuo metu karas jau vyksta, tik kariaujama ne fronte, o kultūros, švietimo, mokslo srityse.

Gal kas nors nustebs: o koks ryšys tarp kultūros, švietimo ir saugumo, kurį esame įpratę sieti su kariais bei ginkluote? Kariškiams jis aiškus: nepralaimėti šiame kare, anot V. Šerelio, galima tik tada, jei visi piliečiai turės du būtinus ginklus: savo tapatumo suvokimą ir intelektą. Liūdniau, kad to nebesupranta patys piliečiai ir jų renkami politikai, ir į jaunimo tapatumo, patriotinio pilietiškumo ugdymą vis dar numojama ranka.

Jeigu nebus perskirstyti švietimo sistemoje cirkuliuojantys nemenki pinigų srautai, teigiamų rezultatų kaip nebuvo, taip ir nebus.

Prieš pastaruosius Seimo rinkimus bent dvi partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – savo rinkimų programose deklaravo išskirtinį dėmesį švietimo problemoms. Viena jų gavo pavydėtiną galimybę įgyvendinti programos nuostatas.

Pasibaigus pirmajam valdžios šimtadieniui, jau galima matyti kai kuriuos realius žingsnius. Tarp jų pirmiausia paminėtina paraiška pertvarkyti švietimo sistemą. Jau sulaukta audringos reakcijos, daugiausia – nepalankios. Nesu sužavėta ketinimo apriboti gerai dirbančių mokyklų direktorių teisę dirbti toje pačioje mokykloje dešimčia metų. Tačiau reikia teigiamai vertinti švietimo pertvarkos autorių pastangas susitikti su pedagogais ir įsiklausyti į jų pastabas.

Praėjusį savaitgalį atokiausiuose Lietuvos rajonuose lankėsi švietimo vairininkai – švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas Eugenijus Jovaiša, prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Jie pristatė rengiamos švietimo pertvarkos gaires Kretingos ir Klaipėdos rajonų, Palangos ir Klaipėdos miestų švietimo įstaigų vadovų, politikų, administracijos vadovų bendruomenei. Forumą organizavo Seimo ŠMK narė Levutė Staniuvienė, jame aktyviai dalyvavo ir parlamentaras Antanas Vinkus.

Tokia detalia informacija dalijuosi todėl, kad vos prieš metus spaudoje aktyviai piktinausi, jog visą Kretingos rajoną apimanti rinkimų apygarda buvo išdraskyta. Viena jos dalis, Kretingos miestas su Vydmantų gyvenviete, buvo sujungta su Palanga, o šiaurinė dalis buvo prijungta prie Skuodo rajono ir pavadinta Kuršo apygarda. Piktinausi ne be reikalo, nes toks perdalijimas rimtai sutrikdė ir rinkėjus, ir patį rinkimų procesą. O dabar vykęs forumas paliudijo, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera: dabar Kretingos miestas, o kartu ir visas rajonas apsižiūrėjo turintis net du Seimo narius, kurie ir aktyviai, ir nuoširdžiai darbuojasi kretingiškių labui pačiose jautriausiose srityse: švietimo bei sveikatos apsaugos. Belieka palinkėti nepavargti ir jiems, ir pertvarkos rengėjams, nes tikslus išsikėlė gražius, o uždavinius – svarbius ir sudėtingus.

Kaip seksis juos spręsti, įgyvendinti? Juk ir iki šiol buvo priimami ne vien nevykę sprendimai bei įstatymai, ir teisininkai Lietuvoje ne vien korumpuoti ar nekvalifikuoti, ir pedagogai ne visi apkiautę, bet nežinia kodėl kuo toliau, tuo viskas blogiau. Kažkas negerai „danų karalystėje“, tik kas?

Vieni, kaip „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, didžiausia reformų kliūtimi laiko Seimą, tiksliau – jo vangumą, lėtumą priimant reformoms būtinus sprendimus.

Mano nuomone, švietimo pertvarka gali strigti ar nučiuožti ne ta kryptimi dėl finansinių problemų, nes tokia pertvarka, kurios gairės buvo išdėstytos Kretingoje, reikalauja itin didelių investicijų rengiant savo darbui atsidavusius aukščiausios kvalifikacijos pedagogus, be kurių pertvarka virs tik dar vienu muilo burbulu. Jeigu nebus perskirstyti švietimo sistemoje cirkuliuojantys nemenki pinigų srautai, jeigu jie, kaip iki šiol, penės išsipūtusią infrastruktūrą, tarp jų – ir visokias prie ministerijos Vilniuje prilipusias neaiškias įstaigėles, mokykloms numetant likučius, teigiamų rezultatų kaip nebuvo, taip ir nebus. Nes kiekviena reforma, kaip ir bet kuri kova, reikalauja aukų. Šiuo atveju tektų aukoti biurokratų kiekybę pedagogų kokybės labui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"