TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Medikams nelieka laiko gydyti

2007 03 20 0:00

Ačiū už Aldonos Svirbutavičiūtės straipsnį "Ties dvyliktuoju ministru sveikatos reforma pasiekė aklavietę" ("Lietuvos žinios", 2007 m. kovo 2 d.), tačiau esmės privačios gydymo įstaigos nepakeis, nes jos taip pat turi taikytis prie medicinos administratorių sudarytų veikimo sąlygų.

Esmė turbūt ta, kad ypač lėtai įgyvendinami sistemos struktūriniai pokyčiai, kad medikai priversti vykdyti socialines funkcijas (rašyti pažymas, vykti su vizitais į namus ir t. t.). Dėl to praktiškai nelieka laiko gydyti ir užsiimti profilaktiniu darbu. Šeimos gydytojas apie 70-60 proc. savo laiko skiria įvairiausioms pažymoms rašyti, o Danijos šeimos gydytojas faktiškai jokių pažymų nerašo ir priima per darbo dieną daugiausia 15 pacientų. Taigi jis skiria pacientui apie 30 minučių. Ar galima po to stebėtis, kad pas eilinį Lietuvos šeimos gydytoją kiekvieną dieną priėmimo laukia nuo 25 iki 35 pacientų, todėl jis gali skirti pacientui 8-10 minučių. Apie kokybę nėra prasmės kalbėti, svarbu labai nesuklysti!

Eilės pas medikus kuriamos dirbtinai. Pavyzdžiui, šeimos gydytojas negali paskirti tam tikrų vaistų, nes būtina formali gydytojo specialisto konsultacija.

Medikų Lietuvoje mažėja sparčiais tempais. Matyt, jų migracijos neįveiksime, nes atlyginimai už tą patį darbą Lietuvoje ir užsienyje skiriasi nuo 30 iki 50 kartų. Vadinasi, būtina stengtis, kad medikai galėtų atlikti medikų darbą, o kitus jų dabar atliekamus darbus perduoti socialinės apsaugos struktūroms.

Ir dar keli pastebėjimai.

Jeigu kas nors nutartų visiems Lietuvos gydytojams pakelti atlyginimus 2-3 kartus, eilės dėl to nesutrumpėtų nė per centimetrą, nes eilių priežastys visai kitos.

Lietuvos gyventojai stebėtinai menkai rūpinasi savo sveikata ir pasitikrinti profilaktiškai juos reikia varyti vos ne su šautuvu. Valstybė praktiškai visiškai neskatina piliečių rūpintis savo sveikata. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse visi piliečiai turi teisę po keletą dienų per metus skirti laiko profilaktiškai pasitikrinti, nuvykti pas gydytoją, ir tokiais atvejais jiems nereikia darbdaviams pateikti pažymų ar nedarbingumo lapelių, o lietuvio vizitas pas gydytoją gali būti pateisintas tik nedarbingumo pažyma!

Aišku, valstybė dabar negali mokėti tiek, kiek mokama, pavyzdžiui, Danijos gydytojui. Tačiau ji gali sureguliuoti sistemą taip, kad socialiai svarbios profesijos, finansuojamos valstybės lėšomis, pagal mokėjimo lygį būtų profesijų sąrašo pradžioje, bet ne pabaigoje. Nėra nė vienos Europos valstybės, kurioje medikas, mokytojas gautų mažiau nei teisėjas ar savivaldybės tarnautojas.

Bet Lietuvoje savivaldybės tarnautojas yra socialiai svarbesnė figūra nei medikas. Gal tai ir teisinga, tačiau kažkaip tuo abejoju. Bijau, kad apklausus piliečius jie viską sustatytų į savo vietas. Tačiau ar tai kam nors įdomu?

Ši situacija, ko gero, labiausiai ir žeidžia medikus bei mokytojus.

Šeimos gydytojas iš Vilniaus

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"