TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Medininkų aidas

2015 08 08 6:00

Aukos ant laisvės aukuro. Medininkuose nužudytųjų akys žvelgia į mus laukdamos teisingumo. Bet mums tai pernelyg sunku arba per mažai rūpi. Reikštųsi pagarba kritusiems tėvynės gynėjams, kurios mes neturime. Pagarbos. O tėvynė pati sau ar turi?

Žuvusiųjų laidotuvės vyko netrukus ir graudžiai. Dalyvavo Rusijos Federacijos uniformuotas atstovas. Pastangos laidoti teisingumą tęsiasi jau 24 metai. Karas? Karo nusikaltimai? Deja, mūsų teisėsauga veikia pagal dainelę „nei čia buvo, nei čia ką“. Arba patys parišti. Lyg žiaurusis sienų karas, įsiveržėlių bei agentų siautėjimas ir serijinis terorizmas, priešui stengiantis paneigti Lietuvos valstybę, nebūtų nei nusikaltimas apskritai, nei nusikaltimas Lietuvai, nei žmoniškumui, – kai galų gale sušaudomi nesipriešinantys belaisviai.

Tęsiasi senoji Rainių žudynių bylos situacija, kai atkurtoje valstybėje buvo tampomasi bemaž dvejus metus, o budelis, teisėsaugos draugų informuojamas, ramiai gyveno čia pat, kol galų gale susikrovė daiktelius ir išmovė pas pirminį darbdavį.

Ir karinė okupacija, kol nenutraukta, yra karo tarpsnis; ir siautėjantys Lietuvoje užsienio šalies apmokami teroristai (plg. Ukrainą) buvo karo tęsinys siekiant smurtu pratęsti 50 metų okupaciją bei aneksiją.

Galėtų būti aišku. Vis dėlto ir Sausio 13-oji, ir Medininkai neaiškūs – kažkuriems teisininkams čia „nėra“ nei karo, nei karo nusikaltimų. Galvažudžiai ir jų talkininkai vangiai teisiami dėl seno chuliganizmo. Kažką primušė, pažeidė eismo taisykles.

Tokios pastangos laidoti teisingumą „Lietuvos Respublikos vardu“ (!) žemina ne tik nusikaltimo aukas. Jos žemina pačią Lietuvos valstybę – manau, labiau už visas bankų aferas plius anuomet keistai valdyto ir priesaiką laužiusio prezidento apkaltą.

Tad ko verta ši valstybė? Nedraugai negaili pastangų įtikinėti mūsų ir kitų, kad ji mažai ko verta; bet neturėtume nedraugams dar ir padėti.

Per Medininkų nusikaltimo ir tragedijos minėjimą Vilniaus reformatų bažnyčioje buvo raiškiai pasakyta, jog tai tarptautinė byla; „Ieškovė Lietuva, o atsakovė – visi žino, kas.“

Broliai, kodėl atsakovė vis dangstoma, kodėl byloje neištariamas – nors „visi žino“ – jos vardas? (Ir vėl pažvelkim į Ukrainą. Galų gale britų teisme pareikšta, kad A. Litvinenkos nužudymo kaltininkė – ir Rusija.)

Varde mat glūdi pati tiesa. „Tiesa padarys jus laisvus“, – yra pasakyta prieš 2000 metų ir amžiams. Tad neištardami žudynių kaltininkės valstybės vardo nesame laisvi, toliau jai vergaujame.

„Pavergtoji šalis“ Lietuva? Taip buvo, bet neturi tęstis. Laikas atsikratyti vergystės. O kurie mano, kad „dar“ ne laikas, kad neapsimoka, iš mūsų mat sūrio nepirks, tegu pažvelgia į Medininkuose nužudytųjų akis.

Susimąsčiau išgirdęs, kad mokyklose nūnai kyla klausimų: o kodėl mokiniai turi mylėti ir gerbti savo tėvynę?

Tėvynė – tai ir širdžiai brangi gamta, ir kultūra, visa terpė, kuri mus užaugino. Tėvynė – tai ir mūsų valstybė dabar, kuri turi atitinkamai elgtis, kad būtų verta savo vaikų pagarbos ir branginančios meilės.

Bet ar siūlysim gerbti šalį, kuri nedrįsta įvardyti net ano meto sovietų valstybinių teroristų kaip nusikaltėlių žmoniškumui?

O byla, Medininkų byla eina. Kad ir murdoma, dangstoma, pajuokiama kartu su šalimi, kurioje tai vyksta. Ir nepaisant pastangų slopinti, vis plačiau atsiskleidžia.

Po 23 metų prabilo liudininkas Nikolajus Medvedevas, deputatas, pripažintas Nepriklausomybės Akto signataru. Jis pasieny lankėsi 1991-aisiais, švintant kruvinam liepos 31-osios rytui. Dar tekėjo nesukrešęs nužudytų ir mirtinai sužeistų pareigūnų kraujas. Dar šlaistėsi uniformuoti žudikai. Leido deputatui pasižiūrėti ir sprukti namo neliečiant nė savo telefono.

Gerai, kad N. Medvedevas dabar prabilo, šį tą papasakojo, tačiau kodėl tik dabar?

Manau, atsakymas yra pačioje situacijoje, vienintelis įmanomas atsakymas. Tai – siaubas, parodytas mirties siaubas, sukaustęs žmogaus širdį 23 metams. Tačiau apie šį siaubą ir pačius teroristus, kartą prašnekus, būtų ko papasakoti; žinoma, jei tyrėjai klaustų: ką tau ten pasakė, kuo pagrasino? Ir kas pranešė, ir kodėl būtent tau liepos 31-osios naktį skambino? Kodėl tau, ne į policiją, ne į Generalinę prokuratūrą? Turėjo skambinti gerai žinomas asmuo, kurio tu negali pamiršti, nors šiandien taip sakai.

Ateina laikas prabilti liudininkui Zigmui Vaišvilai. Irgi deputatas, net vicepremjeras saugumo ir gynybos reikalams. Praleido ligoninėje Vilniuje su atvežtu mirštančiu Ričardu Rabavičiumi paskutines šio valandas. KGB profesionalų komanda vėliau paleido gandų, neva R. Rabavičius dar kažką kalbėjęs, todėl (!) turėjęs numirti. Manau, tai būdingas pėdų mėtymas, tikriausiai tyčinė netiesa; bet štai pareigūną globojęs jo mirties liudininkas – ar jis reikiamai apklaustas?

Ar papasakojo patirtus įspūdžius, kai rytą atėjo į Vidaus reikalų ministeriją? Kokį posėdį ten aptiko?

Daug liudininkų rastųsi Generalinėje prokuratūroje, jeigu jie papasakotų, kodėl ir kaip slėpė įkalčius (filmuotą medžiagą) arba vilkino laiką, rašė ir teberašo viena kitai (tyčia?) prieštaraujančias išvadas.

Kažin ar deramai apklausti Valerijonas Valickas (juk pareiškė dėl kai ko tylėsiąs, nes norįs gyventi) ir Artūras Paulauskas. Ar netinkamai elgęsi prokurorai neinformuodavo generalinio, nesikonsultavo vadovybėje?

Galų gale kieno stogas dengė B. Makutynovičių? – galbūt ligi dabar.

Bylos formatas itin platus. Ir tarpvalstybinis, ir Lietuvos vidaus valstybinis, ne vien kriminalinis. Reikia kitokios prokuratūros. Matyt, ir kito Seimo. Šis nenorėjo, kad prokuratūra atsinaujintų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"