TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Medininkų bylos kulminacija

2010 08 12 0:00

Šiandien dar ne kulminacija, bet į ją artėjame. Žinoma, tai nebus abejotinai konstruojama vieno buvusio omonininko byla (prieš tai paleidus realius veikėjus), bet viso didžiojo akidūmio sprogimas.

Ar tikrai "ši byla nepatogi nei Lietuvai, nei Rusijai"? Laikraščiai rašo, kad taip mano Tomas Šernas. Aš matau, jog ji sunki Lietuvai todėl, kad nėra vienos Lietuvos. Byla išties nepatogi tai Lietuvai, kuri tebėra kažkuo pavaldi Rusijai. Prie šio segmento priskirčiau senąją, dar nuo Artūro Paulausko laikų, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (GP) vadovybę.

Publikacijose Medininkų tema pasirodo vis naujos medžiagos arba anksčiau neryškintų detalių. Tik šiemet pradėta skelbti pirmuosius T.Šerno parodymus, duotus ligoninėje 1991-ųjų rugpjūčio 1 dieną (jei ne liepos 31-ąją), matyt, pareigūnui vos atgavus sąmonę. Jis įvardija žudynių dalyvį Boleslovą Makutinovičių. Toje vietoje tardytojas Algimantas Astaška ir jam talkinę bevardžiai asmenys nutraukia temą, sujaukia dialogą. Beje, "The European" korespondentui A.Astaška tuomet sakė, kad T.Šernas įvardijo daugiau žudikų ("Valstiečių laikraštis", 2010 07 31). Dar vienoje publikacijoje fiksuota, kad pasakęs tardytojui mįslingą triženklį skaičių, kuris dabartinėj versijoj nefigūruoja, kaip ir žodis "karininkai". Tačiau ir likęs unikalusis garso įrašas daugiau kaip 18 metų buvo slepiamas; B.Makutinovičius, į priešo pusę perėjusios dalies vadas, šioje byloje netraukiamas net įtariamuoju. Dabar vykstančiame Konstantino Michailovo (Nikulino) teisme kaltintojai, susinervinę dėl gynybos klausimo apie pabėgusio ir "ieškomo" B.Makutinovičiaus vėlesnius vizitus į Lietuvą, susiejo šį vardą su įslaptintais liudytojais... Prasitarė? Jeigu taip, tai asmuo jau nebeįslaptintas ir galima viską apie jį viešinti. Pasakojęs pakankamai daug (žr. toliau). Jo pavardė buvo sąraše, nusiųstame prezidentui Borisui Jelcinui po to, kai asmeniškai susitarėme. Ir Rusijos prezidentas pažadėjo aplinkiniams girdint! - kad visus mūsų pageidaujamuosius Sausio 13-osios ir Medininkų bylose išduosią Lietuvai. Žinoma, vykdytojai delsė, kol atsirado įstatymas, kad Rusijos piliečiai kitų valstybių teismui neperduodami. Bet ar Lietuva atšoko todėl, kad B.Makutinovičius - Rusijos pilietis (jei taip yra)? Kitų juk ieško. O su kokiu pasu jis lankydavosi Lietuvoje? Jau vien čia matome, kaip klastotų kortų namelis ima griūti.

Byloje sukaupta daug parodymų, bet dabar vykstančiame K.Nikulino-Michailovo teisme rodomi ne visi. Nutylimi tie, kurie nenaudingi GP kaltinimo versijai... Tačiau ir jie kyla į paviršių kartu su naujais klausimais, o dar verta prisiminti ir senus viešus duomenis iš pirmojo tyrimų laikotarpio.

Jau po metų GP tardytojas A.Astaška paskelbė: "Tardymo metu pavyko gauti neginčytinų įrodymų, kad dar prieš padarant nusikaltimą Medininkuose, Česlavas Mlynikas ir Sergejus Parfionovas iš Rygos OMON'o Vilniuje, SSRS VRM dalinio sandėlyje gavo specialius įtaisus negarsiniam šaudymui ir specialius šovinius US (USI?). Tokius, kokie buvo rasti nusikaltimo vietoje" ("Respublika", 1992 07 17).

Dar po 18 metų GP įrodinėja, kad tokių šovinių ir duslintuvų buvę tik Rygoje, todėl Vilniaus OMON'as tikrai niekuo dėtas. Pykstama, kam omonininkas Pavelas Voinickis, geriau išmanąs apie ginklus negu prokurorai, parodo kitaip ("XXI amžius", 2010, Nr. 48). Tai panašu į nuolatinę išankstinę tyrėjų nuostatą. O jau kitoks bendradarbiavimas su kaltinamais rygiečiais, logistinės paslaugos vienminčiams tarnybos kolegoms, nors ir ką darytų, regis, nelaikoma nusikaltimu. Apie paprastą paslaugą žudynių rytą, kai darbą atlikusiems Rygos omonininkams galėjo būti nesaugu, pasipasakojo pats B.Makutinovičius. Kolega Česlavas Mlynikas iš Rygos jo paprašęs (iš anksto?), kad palydėtų vyrus iki sienos. "Aš įsakiau tik palydėti neginkluotus (iš tikrųjų su pistoletais - aut.) rygiečius iki geležinkelio stoties ir įsodinti juos į Daugpilio traukinį. Mano įsakymas buvo įvykdytas, ir rygiečiai be incidentų pasiekė namus."

Mažas rytinis incidentas Medininkuose buvo jau praeityje. Savo ruožtu, jau 1992 metais įrodyta, "kad mūsų nužudytų policininkų ginklai iki evakuacijos iš Vilniaus OMON'o bazės dienos, o būtent iki 1991-ųjų rugpjūčio 25-osios, buvo saugomi tose patalpose, kur tą naktį lankėsi "Deltos" nariai..." (A. Astaška, ten pat). Taigi pas B.Makutinovičių, kuris su visa savo gauja nūnai niekuo dėtas. "Delta" - išties Rygos žudikų būrys. Iš jų tą naktį Lietuvoje buvo ne vienas, tarp jų K.Nikulinas, kurio T.Šernas nuotraukose neatpažino, ir Igoris Gorbanis, kurį atpažino. Taip pat vilnietį Igorį Bormontovą. Ginklai liko paskleisti Vilniaus krašte su dalimi vietinio, OMON'e tarnavusio, nusikalstamo elemento.

Tas I.Bormontovas yra pasipasakojęs draugams (vienas atkartojo - nufilmuota) itin svarbių dalykų - kaip pats vagonėlyje šaudė, kas dar šaudė, bet jie GP nevertinami kaip svarbūs. Ką ir kalbėti, jeigu T.Šerno liudijimas apie Lietuvos teisingumo rankose atsidūrusį I.Gorbanį - "jis šaudė" - traktuotas kaip nepatikimas. Prisiminkim, I.Gorbanį paleido nė nepasibaigus tyrimo terminui. Tai prokuroras Rolandas Stankevičius argumentavo nuostabiai: įvykio poste "liudytojai", t. y. dalyviai, neatpažinę I.Gorbanio pateiktose nuotraukose. Bet dalyvis teliko vienas, o jis atpažino! Užtat omonininkai K.Nikulinas ir V.Michailovas vertingai paliudijo, kad kartu su I.Gorbaniu miegoję Vilniuje (pas B.Makutinovičių), ir jų alibi - patikimas. Tai ne T.Šernas. Lygiai, jei tiedu būtų šaudę Medininkuose, o kolega I.Gorbanis paliudytų, kad visi kartu miegojo Vilniuje; toks alibi arba "krugovaja poruka" GP būtų patikimas. Nebent K.Nikulinas jau nuteistas iš anksto, kokį nors rezultatą juk reikia parodyti. Deja, tikrasis rezultatas, kurio galimai siekiama - tai sugaišintas laikas. Jau minėtas tyrėjas A.Astaška yra neblogai pasakęs: "Dirbti turėtų ne vienas bylomis apkrautas tardytojas, o prezidentūra, Seimas, Vyriausybė. Tai jie turėtų nors retkarčiais priminti kaimyninių šalių vadovams..." ("Respublika", 1997 07 24).

Išties, prisiminkime Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pastabą Aleksandrui Lukašenkai, po kurios Sausio 13-osios byla pajudėjo. Tačiau prezidento Valdo Adamkaus laikais pasiektas taškas, kad Medininkų byla būtų minima ES-Rusijos derybose dėl naujos santykių sutarties, nūnai pačių lietuvių komentatorių peikiamas kaip nelanksti politika... Gražu mūs Lietuvoj.

Kaip veikė jos įstaigos tą ankstyvą žudynių rytą, beje, ir naktį? Pasienio postų ir pareigūnų užpuolimams žiaurėjant buvę nutarta gintis pasalomis ir sudaryta mobili, išilgai pasienio naktimis važinėjanti kovos grupė. Kaip tik tą naktį jos funkcija buvo atšaukta. Kad Medininkų posto, skirtingai nei kitų, lemtingąją naktį kariškiai negins, susitarę institucijų vadovai Audrius Butkevičius ir Marijonas Misiukonis (žr. Aukščiausiosios Tarybos 1991 08 01 nepaprastojo posėdžio stenogramą). Pirmasis visai atvirai prisipažino: "Kituose postuose yra dirbama pagal Pasienio apsaugos tarnybos įstatymą..." Neseniai daug ką naujai dėstęs tuometis Krašto apsaugos departamento (KAD) vadovas A.Butkevičius (Slaptai.lt, 2010 08 02) apie šią aplinkybę netarė nė žodžio. Užtat yra konkrečių būtent ano kruvino ryto žinių.

Jau 3 val. 32 min. kažkoks asmuo važiavęs iš Baltupių šį tą matė, turėjo informacijos, bet pokalbis telefonu rugpjūčio 5 dieną su juo nutrūkęs. "Atsiliepk!" - ragino prokuratūra. O štai "Kamazas" su priekaba "Kolchida" ir apytikriai užfiksuotu numeriu pravažiavo pro Medininkų postą apie 4 val. 30 min. (žr. GP kreipimąsi į visuomenę po savaitės) - tad kas ten jau buvęs jį matė, kas gana tiksliai pranešė? Liudytojas A.Naraškevičius ar Taraškevičius patvirtino važiavęs pro postą 4 val. 35 min. Jį tikrino iš vagonėlio išėję trys asmenys - vienas su Lietuvos policininko uniforma ir du civiliai. Užkalbinę lietuviškai ir leidę važiuoti toliau į Minską. Tarp parodytų pareigūnų nuotraukų jis tokių neatpažino. Jei liudininkas patikimas, tai ten bus buvę žudikai arba pareigūnai iš netolimo posto, kurie gal apsilankė prieš pat. Taigi buvo pusė penkių. A.Astaška fiksuoja skerdynes 4 val. 50 min. Generalinis prokuroras (pagal jo rugpjūčio 1 dienos informaciją parlamentui) gavęs žinias apie įvykį 5 val. ryto ar truputį po penktos. O į greitąją pagalbą iš Medininkų (!) kažkas paskambinęs tik 6 val. 03 min. (sveikatos apsaugos ministro Juozo Olekos informacija). Tai ką visą valandą veikė generalinis prokuroras - negi apsivertė ant kito šono? Jis kitą dieną daro išvadą ir praneša parlamentui, kad nusikaltimas įvykdytas "tarp 3 val. ir 5 val. 30 min." Iš kur tas tarpas, jeigu paskambinta (kieno?) tik apie 5 valandą? Be abejo, laikas iš veterinarijos gydytojo, kuris 3 val. išvykęs iš posto į Vilnių, parodymo. Ir dar nebent anas iš Baltupių važiavęs (po pusės ketvirtos) jau iškart kažką pranešė, ne tik dar po šešių dienų. Gal krašto apsaugai, kurios archyvai byloje, rodos, nefigūruoja. Tąsyk išeitų, kad tarp pirmo signalo ir greitosios pagalbos atsiradimo Medininkų poste praėjo trys valandos... Žiauroka, bet kuriuo atveju nuo greitosios pajudėjimo į Vilnių iki R.Rabavičiaus operacijos - dar pustrečios valandos.

Žinia keistai plito. Anot A.Astaškos ("Respublika", 1994 08 29/31), "5.30 (40 min. po įvykio) iš miesto kažkas skambino generolui Naudžiūnui, ir jis skubiai išeina. Policija apie įvykį dar nežino." Taigi vienas pagrindinių antivalstybininkų žino, GP žino, o policija - ne. Ir greitoji - dar ne.

Greitoji po iškvietimo nulėkusi per pusvalandį (J.Olekas). Ten pirmieji jau buvo Lavoriškių posto muitininkai, nufilmavę vaizdą vagonėlyje ir užpuolikų pasalos pėdsakus išorėje, lauke (juosta vėliau pražudyta arba ligi šiol slepiama). Atsiradę ir KAD pareigūnai, kuriems netrukus teko vežti į Vilnių vieną sužeistąjį. Mat nežinia kodėl, gal taupumo sumetimais, gal pasikliaujant skambučiu apie vieną "supjaustytą", į aštuonių vyrų žudynės vietą nusiųstas tik vienas greitosios pagalbos automobilis, pranešime minima viena gydytoja. O sužeistųjų - dar gyvų - pasirodė esą du, ir čia A.Paulausko informacija parlamentui, nors ją sukaupti buvo visa para laiko, skamba gana sujauktai. "Tą, kurio sunkesnė būklė", išvežė greitąja pagalba, "o tą, kurio būklė geresnė", atidavę vežti KAD darbuotojams. Tačiau KAD žmonės nuvežę "ne į tą ligoninę, kuri buvo pasakyta..." Iš to generalinis prokuroras paskleidė informaciją, neva mirštantį R.Rabavičių vežiojo dvi valandas, kol surado Šv. Jokūbo ligoninę... Jį operavo, iš tikrųjų, tik 9 val., o T.Šerną jau po dvyliktos. Buvo sudaryta komisija tam aplaidumui ištirti, tačiau nekontroliavau jos darbo, juolab iki galo. Užgriuvo pučas, sovietų kariškių ultimatumai. Nūnai šia tema pasirodė net kraupi spėlionė, o gal R.Rabavičių, jei buvo atgavęs sąmonę, automobilyje apklausinėjo?

T.Šerną pavyko išgelbėti. Čia verta pažymėti, kad dėmesį rodė pats JAV prezidentas George'as W.Bushas, nurodęs, kad T.Šerną pakartotinai operuotų (nes reikėjo) ypač patyręs amerikiečių karo chirurgas. Tai vyko jų bazėje Vokietijoje. Žinau, kad išvalė kulkos paliktą kiaurymę nuo likusių kaulo skeveldrėlių ir panašiai. Tikriausiai G.W.Bushas jau buvo suvokęs, kaip Michailas Gorbačiovas jį kvailino per bendrą spaudos konferenciją prabilęs apie "incidentą Lietuvos-Baltarusijos pasienyje". Bemaž etninis konfliktas, koks nors Kaukazas.

Kai galėjau, mėginau šį tą daryti, kad sunkiosios bylos, kurių sunkiuosius įtariamuosius nuo tada glaudžia ir dengia Rusija, nebūtų beviltiškai vilkinamas. Iš jų pateiksiu Medininkų pavyzdį. Viename Seimo pirmininko laiške GP (2000 08 24, Kaziui Pėdnyčiai) atkreiptas dėmesys į nepagrįstą visų kalčių nuėmimą mūsų pasieniuose siautėjusiam L.Parfionovui 1993-iųjų vasarą ir į kažkur dingusį 1991 metų liepos 31 dienos vaizdo įrašą iš Medininkų nusikaltimo vietos.

Mat į ankstesnį mano klausimą jau buvo šį tą atsakęs generalinio prokuroro pavaduotojas Kęstutis Betingis (2000 08 23): "1991 metais muitinės Lavoriškių posto viršininku dirbęs Petras Petruškevičius paaiškino, kad 1991 07 31 prieš atvykstant į Medininkų postą pareigūnams (!) jis nufilmavo įvykio vietą, taip pat, jo manymu, pasalos vietą. P.Petruškevičius teigia, kad šį vaizdo įrašą palikęs V.Valickui, nes Muitinės departamente jį peržiūrėjus nutarta perduoti prokuratūrai. Vyriausiasis muitininkas V.Valickas paaiškino, kad 1991 07 31 Muitinės departamente buvo vaizdo įrašas apie nužudytus pareigūnus Medininkų poste, tačiau neprisimenąs, kad jis būtų perduotas prokuratūrai. 2000 08 11 raštu Nr. 8/3-02-1072 Generalinė prokuratūra kreipėsi į vyriausiąjį muitininką V.Valicką atlikti departamente patikrinimą, kur šiuo metu yra minimas vaizdo įrašas ir pateikti jį susipažinimui."

Komentaras tebus kuo trumpesnis: praėjo dar 10 metų, tai gal kas nors jau "operatyviai" patikrino?

Kodėl byla taip ilgai tęsiasi? Todėl, kad tai SSRS, o dabar jau perėmėjos Rusijos institucijų nusikaltimas. Jos ir dengė, ir painiojo nuo pat pradžių. A.Astaška pažymi, kuo pasireiškė sovietinių saugumo struktūrų bendradarbiavimas - būtent "tikrinant versijas: "Razmino grupė", "Nacionalsocialistinis lenkų pogrindis", "Armija Krajova", "Sovietų kariškiai, palikę tarnybos vietą", "SSRS kariškiai už Respublikos ribų", "Mafiozinės kontrabandinės struktūros" (kagėbistai) rodė operatyvumo stebuklus..." (ten pat, 1992 metai). Tuo pačiu stiliumi, beje, ligi šiol vyksta "bendradarbiavimas" sprendžiant įšaldytuosius konfliktus arba tiriant Lenkijos prezidento žūtį. O Lietuvos GP, regis, bus pasirinkusi vieną iš anų senų kagėbistinių versijų.

Tai patvirtina itin atkaklus GP nenoras perkvalifikuoti kaltinimą į karo nusikaltimą, kad žaidžiant su K.Nikulinu-Michailovu (ne)pasibaigtų senatis. Samprotavimai, neva OMON'as - ne kariuomenė, atrodo bejėgiški. Be to, puikiai rezonuojantys sovietų 1991-ųjų pastangoms. Teisininkai, kurie ne iš mėnulio orbitos, turėtų žinoti, kaip kas buvo. 1991 metų birželio 10 dieną paskelbtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas I-1373 nustatė, kad Lietuvoje nusikalstamai veikia neteisėta ir neįstatyminė SSRS vidaus reikalų ministerijos formuotė "OMON". Ji buvo net priskirta SSRS VRM divizijai. Taigi užsienio valstybės "vidaus" kariuomenė buvusioje okupuotoje užsienio šalyje. Ne kariuomenė?

Jeigu kariaujama teroristiniais būdais ir priemonėmis - tai jau ne karas? Lietuvos teisėsaugininkams praverstų apsidairyti, kas pasaulyje dedasi.

Juolab, kai terorą ("Raudonąjį terorą" ir vėlesnes atmainas) naudoja valstybė prieš kitą valstybę kaip užkariavimo ir dvasinio pavergimo priemonę. 1940 metais birželio 15 dieną Lietuvos okupacija prasidėjo tyčia žiauriu, skirtu įbauginti, karininko Aleksandro Barausko nužudymu Utos pasienio poste, dar neatėjus nė ultimatumo laikui, prezidentui tebesant vietoje. Gal ir tai ne karo nusikaltimas?

Pridurkim dar sykį, kas 1991-aisiais išlaikė, ginklavo ir valdė Lietuvai nepavaldų ir prieš Lietuvą kariaujantį OMON'ą. Tai įformintas SSRS vidaus kariuomenės padalinys, kurio veiksmus savo veidmainiškai agresijos politikai - neva "ne mes", tik "naši" - naudojo sovietų vyriausybė nuo Boriso Pugo iki M.Gorbačiovo. Į šią tiesioginę instanciją 1991-ųjų rugpjūčio pirmomis dienomis kreipiausi protesto telegramomis derybų delegacijos vadovui vicepremjerui Vitalijui Dogužijevui ir visų ginkluotųjų pajėgų vadui M.Gorbačiovui (žr. "Lietuvos aidas" ir "Echo Litvy", 1991 08 06 ir 1991 08 07). "Pone Prezidente, (...) Mes ištisą pusmetį daug kartų atkakliai siūlėme ir reikalavome, kad OMON'as būtų išvestas iš Lietuvos Respublikos. Jūs likote abejingi/as (bezučastnymi) ir Jūsų vyriausybė tik apdovanodavo ir vis labiau ginklavo omonininkus. Mums sunku šitai vertinti kitaip, kaip nuolaidžiavimą (popustitelstvo) nusikaltimams ir tarptautinio terorizmo politiką." Galima būtų dar sykį paskelbti ištisus tekstus. Byloje, manau, tų dokumentų nėra, valstybė iš ten eliminuota.

Ką gi, jeigu norime būti valstybė, tai Medininkų byla yra valstybinės ir tarpvalstybinės reikšmės. Padėtume ir Rusijai bręsti į normalią civilizaciją. Jau byra GP dirbtiniai išankstiniai modeliai dėl Vytauto Pociūno "nelaimingo atsitikimo" (perkvalifikuota į galimą žmogžudystę), Sausio 13-osios "įvykių" (perkvalifikuota į nusikaltimą žmoniškumui), teks nagrinėti ir sudaužyto, supjaustyto Drąsiaus Kedžio "nesmurtinę mirtį" pedofilų byloje, ir galimą leidimą Rusijos saugumiečiams vieniems ir savais metodais tardyti Eglę Kusaitę. Reikia laimėti ir Medininkų bylą. Teisingumas prasideda nuo teisingo kvalifikavimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"