TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Mere, gurkšnelį Neries vandens?

2014 10 01 6:00

Mantas Adomėnas šį savaitgalį akivaizdžiai lengviau atsikvėpė, nors viešai sakė, kad nuliūdo. Desperatiškai dėl partijos kandidato į Vilniaus merus besiblaškanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pagaliau išgirdo aiškų į šią poziciją viliotos nepartinės buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės „ne“.

Eksministrė mandagiai pasiteisino „asmeninėmis priežastimis“, dėl kurių negalėsianti skirti visų jėgų varžyboms dėl mero posto. Kita vertus, kas dabar ryžtųsi susisaistyti su partija, linkusia regzti intrigas net už saviškių nugarų? Kokias? O kad ir tas, kurios pynėsi ir raizgėsi aplink M. Adomėną, partijos Vilniaus sueigos jau daugiau kaip pusmetis patvirtintą oficialiu kandidatu į sostinės merus. Iš pradžių iniciatyviųjų partijos lyderių valia už M. Adomėno nugaros iškilo prieš kelerius metus konservatorių ūkio ministro Rimanto Žyliaus į Lietuvą parsiviliotos, o paskui, sakoma, aktyvaus konservatoriaus Dainiaus Kreivio itin globotos Mildos Dargužaitės figūra. Užkulisinė kandidatė gauto pasiūlymo neslėpė: „Jeigu atsirastų už mane geresnių kandidatų - labai prašau. Bet šiuo metu jų nelabai matau“, - pareiškė „Lietuvos žinioms“.

Kaip tuo metu turėjo jaustis M. Adomėnas, viešai neskelbta. M. Dargužaitei prisikalbėjus, jis lyg niekur nieko toliau buvo vadinamas oficialiu partijos kandidatu sostinėje. Tol, kol žiniasklaidoje sušmėžavo kita - I. Šimonytės pavardė. Pašmėžavo, atsisakė, prie starto linijos vėl liko M. Adomėnas. Gal jau visam laikui, o gal ir toliau - iki kito karto.

Akivaizdu viena: konservatoriai savo partiniu kandidatu nepasitiki. Ir nepasitiki taip, kad yra pasirengę pasikliauti bet kuo, tik ne juo. Netiki, kad M. Adomėnas gali nurungti dabartinį Vilniaus merą Artūrą Zuoką? Gal gali, gal negali - tai parodys iki savivaldybių tarybų rinkimų likęs pusmetis, per kurį kandidatai turės rasti kelius į rinkėjų širdis. M. Adomėnui varžytis dėl vadinamųjų „paprastų vilniečių“, kurie, tebus atleista už pacituotą folklorą, sako, esą „tegu A. Zuokas ir vagia, bet už tai ir miestui padaro gero“ (kokio, būtų įdomu konkrečiau?), gali būti sunku. Paradigminio diskurso lygmeniu organizuojamos diskusijos apie duobėtus blokinių daugiabučių (o kur Vilniuje yra tie daugiabučiai?) kiemus ar troleibusų vairuotojams laiku neišmokamus vos kiek per tūkstantį perkopiančius atlyginimus tūlam miestiečiui gali būti sunkiai įkandamas riešutas, atbaidantis nuo noro perkąsti patį kandidatą. Kitas dalykas - į aukštesnį, ne „perku ir parduodu“, bet „mąstau ir analizuoju“ vilniečių lygmenį iki šiol buvę sostinės vadovai nesitaikė. Niša laisva, M. Adomėnas joje nardo kaip žuvis vandenyje, tik balsuojančiųjų ten - oi, kaip mažai.

Bet juk konservatoriai Vilniaus rinkėjams aiškiai leido suprasti: M. Adomėnas netinkamas būti meru, arba tinkamas tik iš bėdos, kai nesutinka geresni. Tai tarsi tiesioginis pasakymas: pasiieškokite kitų.

Kitų irgi yra. Iš jų pakeisti A. Zuoką geriausiai, regis, tiktų socialdemokratų augintinis Gintautas Paluckas. Jis, kaip ir dabartinis meras, irgi teistas už gerus darbus - socialdemokrato atveju už korupcine pavadintą kovą su žiurkėmis bei kitais graužikais. O ir partijos lyderiai, pirmiausia pats Algirdas Butkevičius, kitaip nei konservatoriai, garsiai aiškina, kad šis kandidatas - labai geras. Ir pats kandidatas, anksčiau kelerius metus dirbęs sostinės savivaldybės administracijos vadovu, akivaizdžiai yra susipažinęs su Vilniaus problemomis. Be to, kaip praneša žiniasklaidoje pasirodę labai į užsakomuosius rinkimų panašūs, bet visai ne užsakomieji straipsniai, G. Paluckas yra doras šeimos vyras ir labai valingas: sugebėjęs įveikti ugninį slibiną, tai yra potraukį į alkoholį. Tai gal ir Vilniaus bazilisku pavadinamą dabartinį merą įveiktų?

Liberalų sąjūdis prieš buvusį politinį bendražygį meta eksteisingumo ministrą Remigijų Šimašių. Vaikiško veido baltapūkis vaikiškai naiviai sako: „Puikiam Vilniui reikia ir puikaus bei sąžiningo valdymo. Ir aš tai pasiruošęs užtikrinti.“ Patiki visi iš karto, o kas nepatiki, tą R. Šimašius savaitgalį pagirdo. Obuolių sultimis. Obuolių, beje, per savo feisbuką nemokamai prašinėjo visų, kas jį skaito. Suprask: geras kandidatas, bet mieliau svetima sąskaita.

Dar viešojoje erdvėje tarp kandidatų į Vilniaus vadovus minėtas du kartus tas pareigas ėjęs Rolandas Paksas - jį iškėlė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos prezidiumas, bet paties kandidato balso dar negirdėti. Skamba ir užuominos apie paslaptingą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, per 2012-ųjų Seimo rinkimus šturmu prasiveržusios Vilniuje, kandidatą - gal iš energetikos ministro posto pašalintą Jaroslavą Neverovičių, o gal ir patį Valdemarą Tomaševskį. Iki oficialiai nuskambėsiančio savivaldybių tarybų rinkimų starto, neabejoju, pavardžių atsiras ir daugiau.

O aš štai vasarą buvau Mozarto mieste Zalcburge. Ten yra toks paprotys: kartą per metus miesto meras laisva valia sėda į valtelę ir būna nuplukdomas į Alpių vandenis nešančios ir Zalcburgą perpus dalijančios Zalco upės vidurį. Ten meras puodeliu, o gal ir kitu indu grakščiai pasemia upės vandens ir išlenkia iki dugno. Taip parodo, kad visus metus deramai rūpinosi jam patikėtu miestu, nenustekeno, neužteršė, o jei užteršė - tai pats pirmasis ir atsako už pasekmes.

Įdomu, kas iš kandidatų vadovauti Vilniui įsipareigotų po ketverių metų atsigaivinti Neries vandeniu?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"