TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Mes - ne verslo priešai

2006 11 16 0:00

Jeigu Lietuva siekia didinti ūkio konkurencingumą, privalu šalinti ir jį stabdančias priežastis. Viena jų - protų "nutekėjimas", kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Kokią išeitį siūlo profsąjungos? Apie tai "Lietuvos žinių" pokalbis su Lietuvos darbo federacijos vadovais.

Per 16 metų iš Lietuvos į užsienį išvyko apie 400 tūkst. šalies gyventojų. Pagal emigracijos mastą mūsų šalis pirmauja Europoje. Darbo ir socialinių tyrimo instituto duomenimis, 55,9 proc. neoficialiai išvykusiųjų į užsienį sudaro darbingiausi 25-45 metų žmonės. 20 proc. išvykusiųjų sudaro turintieji aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, 63,8 proc. - vidurinį. Pagrindinė priežastis, dėl ko lietuviai emigruoja, yra atlyginimai. "Kol Lietuvoje žmonės iš atlyginimo negalės išgyventi, tol ieškos geresnio gyvenimo kitur", - įsitikinusi Lietuvos darbo federacijos (LDF) pirmininko pavaduotoja Nijolė Turčinavičienė.

Kol šalyje buvo didelis nedarbas, emigracija nekėlė didelio rūpesčio, tačiau dabar jau ryškėja tokio proceso neigiami padariniai ekonomikai. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kaip vieną šalies pramonės konkurencingumo stabdžių įvardija nepakankamą darbuotojų kvalifikaciją ir menką darbo našumą.

Geram darbuotojui - gerą atlyginimą

"Pramonininkai savo darbuotojų darbo našumą lygina su JAV ar kitų pramoninių šalių darbo našumu, tačiau yra vienas esminis skirtumas - Lietuvos įmonėse žmonės dirba daugiausia su sena, nenašia įranga, pagal senas technologijas, ar reikia stebėtis, kad, pavyzdžiui, JAV panašų darbą, kaip mūsų keli žmonės, atlieka vienas, bet su modernia įranga", - sakė LDF pirmininkas Vydas Puskepalis. Pasak jo, yra ir kita medalio pusė, kvalifikuotam darbuotojui, dirbančiam su modernia įranga, reikia ir atlyginimą mokėti didesnį. Prieš kurį laiką Trišalėje taryboje darbdaviai ir profsąjungos sutarė, kad nuo 2007 metų sausio 1 dienos reikėtų minimalų darbo užmokestį nuo 600 litų padidinti iki 700 litų, o Vyriausybės atstovai sutiko derėtis dėl padidinimo nuo 2007 metų liepos 1 dienos. Už minimalų atlyginimą dirba 17-20 proc. šalies darbuotojų. Net ir padidinus minimalią algą Lietuva būtų antra nuo galo tarp ES valstybių, kaip ir dabar aplenktų tik Latviją.

Ar pavyks rasti kompromisą

"Pasaulis nieko geresnio nesugalvojo kaip ginčytinus klausimus spręsti trišalėse - darbdavių, profsąjungų ir vyriausybės - derybose. Lietuvoje trišalių susitarimų mažai paisoma", - teigė LDF vadovas.

Praėjusią savaitę stambiausios šalies profsąjungos - Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Lietuvos profesinė sąjunga "Solidarumas" - surengė bendrą mitingą ir Vyriausybei bei Pramonininkų konfederacijai įteikė savo reikalavimus. Iš pramonininkų jos reikalavo atsisakyti ilginti maksimalią darbo savaitės trukmę, įmonėse taikyti Darbų ir pareigybių vertinimo metodiką, darbo užmokesčio dydį ir jo didinimą susieti su įmonės ekonominės veiklos rezultatais, pasirašyti kolektyvines sutartis, supaprastinti streikų skelbimo tvarką.

"Profsąjungos nėra verslo priešai. Darbdaviai negali išsiversti be darbuotojų, darbuotojai - be darbdavių. Visi susiję, todėl vienodai suinteresuoti verslo sėkme", - aiškino pašnekovas. Jo manymu, teisinga būtų ieškoti visiems priimtinų kompromisų.

Tikri ir tariami pavojai

Kol kas darbdavių ir profsąjungų požiūris į problemas skiriasi. Pavyzdžiui, LPK siūlo Vyriausybei sudaryti sąlygas lengviau legalizuoti pigios darbo jėgos importą iš trečiųjų šalių (Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos, ateityje ir iš Bulgarijos bei Rumunijos). Profesinių sąjungų atstovai čia įžvelgia kelis pavojus. Pigi darbo jėga vargu ar bus kvalifikuota, taigi šalies konkurencingumo didinti nepavyks. Be to, imigrantai paprastai sukuria uždaras bendruomenes, kurios puoselėja savo nacionalinę kultūrą, mažai bendro turinčią su krašto, kuriame apsigyvena, papročiais ir kultūra. "Olandai ragina mokytis iš jų klaidų, nes stipriai jaučia pigios darbo jėgos importo neigiamus padarinius", - sakė LDF generalinė sekretorė, valdybos pirmininkė Janina Švedienė.

Jos manymu, sunkiai dera Lietuvos orientacija į aukštųjų technologijų pramonę ir pramonininkų noras apsirūpinti pigia darbo jėga, arba prievarta stabdyti protų "nutekėjimą" į užsienį. "Pramonininkai siūlo nustatyti, kad mokslus baigęs, specialybę įgijęs jaunuolis 3-5 metus privalėtų dirbti Lietuvoje, o jeigu nutartų išvykti kitur, turėtų sumokėti už jo mokslams išleistas lėšas. Toks siūlymas neatitinka ES nuostatų, be to, jauni žmonės galbūt ims vengti mokslo, jeigu turės Lietuvoje dirbti už mažą atlyginimą arba padengti mokslo išlaidas", - svarstė pašnekovė. Jau dabar ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir kolegijų (paklausių darbininkiškų profesijų) absolventai atsisako dirbti už minimalų ar vidutinį atlyginimą ir renkasi verslo įmonę, kur gali daugiau uždirbti ir siekti karjeros arba vyksta į užsienį.

Ilgiau dirbti, daugiau uždirbti

Profsąjungų protestą sukėlė darbdavių noras darbo savaitę pailginti nuo 48 iki 60 valandų. Pramonininkai aiškino, kad ilgesnė savaitė leistų žmonėms daugiau uždirbti. "Iš principo nieko blogo, jeigu darbuotojas ilgiau dirbdamas daugiau uždirbtų. Tačiau reikėtų numatyti saugiklius, kurie neleistų darbuotojo išnaudoti", - teigė Puskepalis. Anot jo, saugikliai turėtų būti surašyti kolektyvinėje darbo sutartyje, tačiau problema ta, kad įmonės vengia pasirašyti kolektyvines sutartis. "Individualiai su darbuotoju pasirašoma sutartis slepia pavojų, kad jo interesai bus pažeisti, kai tik darbdaviui tai bus naudinga", - aiškino Švedienė.

Pagal ES Darbo laiko direktyvą kol kas lieka galioti 48 valandų darbo savaitė, ne mažiau kaip 11 poilsio valandų ir ne mažiau kaip 1 laisva diena per savaitę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"