TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Mes nestovėsime kaip medžiai

2013 09 09 6:00

Europos Sąjungos (ES) darbotvarkėje – mūsų rytinės kaimynės Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas ir autsaiderė Baltarusija. Daugiametis maratonas, einame į tarpinio finišo tiesiąją.

Įtampa auga: dalis ES kaimynų – maratono dalyvių, neištvėrę nepriimtino kai kurių „sirgalių“, „fanų“ elgesio, traukiasi iš trasos, stoja į šalikelę. Tačiau daugiau nei pusė mūsų draugų šį etapą turėtų įveikti sėkmingai. ES valstybės narės ir institucijos negali stovėti kaip medžiai ir ramiai stebėti, kaip terorizuojami mūsų kaimynai. Mes turime ginti ir apginti jų teisę laisvai pasirinkti.

Savaitgalį Vilnius išlydėjo tarpparlamentinės konferencijos dalyvius, kurie praėjusią savaitę buvo gausiai susirinkę aptarti ES užsienio politikos, saugumo ir gynybos klausimų. Lietuvos Seime nuo trečiadienio iki penktadienio šurmuliavo konfrencijos dalyviai iš ES valstybių narių ir šalių kandidačių, taip pat Europos Parlamento (EP), Europos Komisijos ir t. t. Konferencijos uždarame posėdyje kalbėjo ES aukštoji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikai Catherine Ashton, atvirame posėdyje – NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, Lietuvos ministrai Linas Linkevičius ir Juozas Olekas, kiti.

Ketvirtadienį į Vilnių suvažiavo ir visų ES valstybių gynybos, vėliau – užsienio reikalų ministrai. Penktadienio vakarą Vilnių pasiekė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, tuo ES Vilniaus darbotvarkei suteikdamas transatlantinį aspektą.

Vienas svarbiausių klausimų Vilniuje buvo Rytų partnerystės politika ir jos strateginė svarba ES.

Kaip žinoma, Rytų kaimynystės ar partnerystės politika – tai strategija, kuri radosi jau po 2004 metais įvykusio ES plėtros etapo, kai prie Bendrijos prisidėjo Lietuva. Ši politika atspindi geopolitinę realybę ir Lietuvos interesus, ji yra ir mūsų „kūdikis“, todėl neatsitiktinai Lietuva vienu savo pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų pasirinko Rytų partnerystę. Vilniaus susitikimas, kuris turi vykti lapkričio pabaigoje, bus svarbiausias mūsų pirmininkavimo akcentas. Dar svarbiau – ir milžiniškas žingsnis pirmyn siekiant bendrystės su mūsų Rytų kaimynėmis, asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių, kurių įgyvendinimas šių valstybių suartėjimo su ES procesus paverstų nesustabdomais, pasirašymas.

Didelis kortų stalas, dideli statymai, nes viena didelė Rytų kaimynė, kuri nėra šios politikos dalyvė, visiems laikams gali prarasti savo įtaką tiems, kuriuos dabartiniai jos lyderiai ir politikos strategai, įvairūs politinių žemėlapių braižytojai linkę vadinti artimuoju užsieniu, įtakos zona. Rusijos spaudimo politinių instrumentų arsenale – manipuliacijos naftos ir dujų kainomis, „kranelių sukiojimas“, muitų sąjunga kaip SSRS, pritaikytos XXI amžiaus poreikiams ir naujai Europos architektūrai, gaivinimo plano dalis. Nedrausmingiesiems – ginkluota intervencija, atplėšiant dalį teritorijos ir žaidžiant teritorinio suvereniteto korta, dešimtmečiams įšaldant konflikto zonas. Kalnų Karabachas – „dovanėlė“ Armėnijai ir Azerbaidžanui, Padniestrė – Moldovai ir Ukrainai, Pietų Osetija ir Abchazija – Gruzijai. Pirmos dvi – SSRS ir jos konvulsijų palikimas, trečia sukurtas nepaklusniajam Michailui Saakašviliui ir jo bendraminčiams, be kompromisų pasukusiems Gruzijos integracijos į euroatlantines struktūras ir erdvę keliu, tramdyti, pašalinti iš Gruzijos politinės arenos. Mūsų Rytų kaimynystėje manipuliuojama emocijomis, kurstoma ilgametė kaimynų priešprieša, tokiu būdu užtikrinant Rusijos „taikdarių“ buvimą tose teritorijose. Viskas iki skausmo pažįstama. Stebina tik įžūlumas (drąsa to niekaip nepavadinsi), su kuriuo tai vykdoma ir dar tikimasi pritarimo bei plojimų tarptautiniuose forumuose.

Praėjusią savaitę susitikimuose Lietuvoje pabrėžta, kad Vilniuje lapkritį turi įvykti tai, kam rengtasi ne vienus metus: Ukrainos ir ES asociacijos bei laisvosios prekybos sutarčių pasirašymas, panašių ES sutarčių su Gruzija ir Moldova parafavimas. Dar prieš savaitę tarp šių valstybių būčiau minėjusi ir Armėniją, tačiau po rugsėjo 3-iosios Armėnijos prezidento pareiškimo po susitikimo su Vladimiru Putinu Maskvoje, kai pirmasis savo valstybės vardu pareiškė apie ketinimus prisidėti prie Rusijos kuriamos Muitų sąjungos (narystė joje yra nesuderinama su laisvosios prekybos sutartimi, taip pat ir asociacijos sutartimi su ES), šios valstybės neminėsiu.

Skaudu matyti išdidžią ir seną Europos tautą, klūpančią ant kelių. Suklupusią ne maldai, o prievarta (būtent taip!) paklupdytą ir priverstą pareikšti, kad šalis traukiasi iš pasirinkto europinio kelio į šalikelę ir eis Rusijos brėžiamu bei kontroliuojamu Eurazijos keliu.

Armėnijoje neramu, protestuojama, reikalaujama referendumo.

Daugelis kalbėtojų Vilniuje akcentavo, kad ES Rytų kaimynės turi būti laisvos pasirinkti ir apsispręsti, su kuo joms eiti. Tačiau mūsų pasaulis – toli gražu neidealus: akivaizdus yra Rusijos spaudimas, nevengiant net šantažo visoms šalims – ES Rytų kaimynystės politikos dalyvėms, įskaitant ir mus, Europos Sąjungą, kurios santykiai su Rusija apibūdinami kaip „strateginė partnerystė“ (ji neseniai neva buvo „modernizuota“). Kai kas bando tai pateisinti, esą Rusija tokiu būdu gina savo interesus, girdi, ko čia stebėtis. Tačiau su tokiu „gynimu“ sutikti negalima, nes jis akivaizdžiai pažeidžia ne tik mūsų rytinių kaimynių, bet ir ES, taip pat Lietuvos interesus.

EP šią savaitę turėtume priimti rezoliuciją dėl ES Rytų kaimynystės politikos ir Rusijos spaudimo mūsų partneriams. Tikiu, kad EP – vienintelė ES valstybių narių institucija, kurioje dirba žmonių išrinkti atstovai, nedviprasmiškai pareikalaus iš Rusijos liautis ir palikti mūsų Rytų kaimynus ramybėje. Europa pasikeitė, jėgų santykis joje – taip pat. Laikas tai suvokti visiems ir elgtis adekvačiai.

DALINKIS:
0
2
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"