TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Mes – temeristai, koneveikiantys ir juodinantys kitus ir kitokius

2015 11 26 6:00

Pamokantis anekdotas. Du kaubojai joja per laukinius vakarus ir pamato išmatų krūvelę. Vienas pasiūlo kitam šimtą dolerių, jeigu tas atsikąs radinio.

Kaubojus pagalvoja, kad pinigai ant kelio nesimėto, ir atlieka nemalonią užduotį. Bičiuliai traukia toliau. Praturtėjęs, bet išmatų prisivalgęs vyrukas jaučiasi kaip asilas. O tam, kuris prarado šimtinę, gaila pinigų. Po kiek laiko kaubojai prijoja kitą išmatų krūvelę. Laikas atsiteisti. Partneriai susikeičia vaidmenimis – vienas paragauja, o kitas grąžina šimtą dolerių. Risnoja tolyn. Tyli. Neskanu. Tada vienas kaubojus suveda balansą: „Išmatų prisivalgėm ir nieko neuždirbom!“ „ Užtat padarėm dviejų šimtų apyvartą“, – pasiguodžia kitas.

Prisiminti šį pasakojimą mane paskatino kelios pastarosiomis dienomis paaštrėjusios diskusijos: apie korupciją, nelietuviškų raidžių rašymą pasuose, BMW sukeltas avarijas, pabėgėlius ir terorizmą. Seime, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose dėl šių klausimų buvo sulaužyta daug iečių. Panašiai audringai lietuviai neseniai diskutavo ir dėl atominės elektrinės likimo, skalūnų žvalgybos bei žemės pardavimo užsieniečiams. O tuoj įsivažiuos Seimo rinkimai!..

Tampame diskutuotojų tauta, ir tas, ko gero, sveikintina. O visgi neramina tokių diskusijų „apyvarta“. Lietuva susiskirstė į elitą ir runkelius, budulius ir hipsterius, kiaunes ir leftistines lervas, morozus ir pydarus, emigrantus ir lūzerius, kaimą ir portugalus, veganus ir nutukėlius, zombius ir talkininkus. Viešai išskalbti daugelio patalai, apatiniai, kaklaraiščiai ir net madingi batai. O „pelnas“?..

Deja, prisidiskutavę netapome pakantesni, nemažėja mūsų tolerancija kyšiams, neėmėme našiau dirbti ir dalyvauti aukštesnio lygio kultūroje. Gyvename siaurų į kraują įaugusių socialinių, kultūrinių, religinių ir kitų įsitikinimų lauke, garsiu lojimu maskuodami savo baimes. Gailimės, toleruojame ir giname nelaimėn patekusius užsieniečius, bet taip nekenčiame savų... Nekenčiame savų kitokių ir nekenčiame tų, kurie bando užstoti ne tokius, kaip mes, kurie bando klausti ar nesutikti su mūsų doktrina.

Tokie, prisiriję š viešose diskusijose, išriedame į karą keliuose, bandome sustabdyti vaikus nuo patyčių ir bijome vaikščioti po ne savo teritorijas. O ieškodami švelnumo, spaudinėjame „patinka“ po kačiukų nuotraukomis ir ašarojame prie jautresnių vaizdelių internete.

Pastarąją savaitę mums vis primenamas lotyniškas žodis „terreo“ (bauginu, gąsdinu), iš kurio kilo terminas terorizmas. O aš pasiūlyčiau į mūsų diskusijų kultūrą įvesti sąvoką „temerizmas“, sukurtą iš kito lotyniško žodžio „temero“ („įžeidžiu, apjuodinu“). Apibendrintai, abiem terminais nusakoma veikla, kuria silpnoji pusė, neišgalinti kovoti su oponentu įprastinėmis priemonėmis, imasi visuotinai nepriimtinų ir į emocijas orientuotų veiksmų. Temerizmu galėtų būti įvardytas oponento fizinių savybių, išsilavinimo, pomėgių, aprangos, įsitikinimų, religijos, socialinės padėties ar pomėgių viešas niekinimas, sumažinantis idėjų, argumentų ir kitų turinio parametrų svorį diskusijoje.

Drįstu teigti, kad žala, kurią žmogus patiria aktyviai (iškoneveikęs ar iškoneveiktas) ar pasyviai (matydamas ar girdėdamas, kaip koneveikiami kiti) susidūręs su temerizmu, yra didesnė už viešos diskusijos naudą. Matyčiau tris didžiausius tokios žalos padarinius.

Pirma, įžeidimais soti retorika įkaitina emocijas, todėl jai sunku pasiekti norimų pokyčių. Įsivaizduokite, kad darbdavys jums ramiu tonu paaiškina, kokie jo lūkesčiai, ir ką darote ne taip. O dabar tarkime, kad tą patį pokalbį direktorius pradeda kreipiniu: „Durniau ir dar tinginy!“ Kuriuo atveju labiau stengsitės pasitempti? Apie šį personalo vadybos elementorių siūlyčiau pagalvoti mesijams, besipurslojantiems keiksmadarais ir tvatijantiems Lietuvą įžeidimų botagais, kad tik ši taptų išsimokslinusi, produktyvi ir kultūringa. Ir dar reikėtų atiduoti duoklę paradoksams. Kartais temerizmo rezultatas būna priešingas – su žemėmis maišant politikus ir jų šeimų narius, jų reitingai laikosi aukštumoje. Gailėdami tų, kurie menkinami, žmonės yra linkę atleisti jų nuodėmes.

Antra, patyčių pilnoje diskusijoje faktai, statistika ir kiti racionalūs argumentai nueina į antrą planą. Vyrauja emocijos. Mes puikiai žinome, kas inicijavo referendumą dėl žemės pardavimo, bet nepasakytume kokie buvo (ir tebėra) argumentai už ir prieš. Mes atsimename, kas ragino spręsti kitataučių pavardžių rašybos klausimą, tačiau nesigilinome, kokia Lietuvos lenkų pozicija, ir kiek Lenkijos lietuvių pasirašinėja lietuviškai. Girdėjome, kad pabėgėliai yra šiokie ir anokie, bet, jei atvirai, nežinome, ką su jais daryti. Mes matome, kad egzistuoja dvi Lietuvos (gal jau trys, jei skaičiuosime išvykusius), bet nematome ilgalaikių priešnuodžių alkoholizmui, savižudybėms ar rinkos neatitinkančiam išsilavinimui.

Galiausiai, asmens žeminimu persmelkta viešoji erdvė sukelia baimę reikštis naujiems publicistams, analitikams ir politikams. Kam kišti galvą ten, kur tave apjuodins, išjuoks ir užpils purvinais interneto komentarais, nespėję pamatyti, kad gal originaliai mąstai, operuoji įžvalgia statistika ar stipriai argumentuoji. Beje, temerizmo tėvai garsiausiai stebisi, kad Lietuvoje visose srityse trūksta naujų lyderių.

Lietuvoje, kurioje taip stinga pozityvizmo, būtina atsisukti į seną diplomatų priežodį let us agree to disagree – sutarkime, kad galime nesutarti.

Mokykimės klibinti oponentų argumentus neužkabindami jų asmeninių savybių. Skaitykime ir diskutuokime, kad tobulėtume, o ne kauptume neigiamus jausmus.

Beje, jeigu jums nepriimtinas terminas „temerizmas“, nepriimkime jo į viešas diskusijas, kartu susilaikydami nuo žalingos veiklos, apibūdintos šiame tekste.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"