TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Meškos paslauga iš Briuselio

2014 05 20 6:00

Šį savaitgalį Lietuva nustebins Europą. Galima prognozuoti, kad balsuodami rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) savo aktyvumu nustelbsime ne tik patys save, bet ir daugelį kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Žinoma, jei niekas neatkreips dėmesio į tai, kad tą pačią dieną vyks ir prezidento rinkimai, mat būtent dėl jų žmonės ateis balsuoti.

Galima suprasti, kad vadinamosiose senosiose Europos valstybėse saugiai ir laimingai gyvenantys žmonės (nors ir jie iki šiol junta ekonomikos krizės pasekmes) skeptiškai žiūri į ES, nes jiems yra svarbiau tai, kas vyksta jų valstybėse, o ne kažkur Briuselyje, kuris vis nori ką nors diktuoti. Tokiose šalyse, kaip Lietuva, kur Europos, provakarietiška politika suvokiama kaip svarbus papildomas saugumo garantas, ypač Rusijos agresijos Ukrainoje fone, rinkimai į EP tarsi yra tik juose dalyvaujančių asmenų ir partijų interesas.

Tai rodo ir skaičiai. Praėjusiuose EP rinkimuose Lietuvoje dalyvavo 15,68 proc. rinkėjų, 2004 metais Lietuvai įstojus į ES - net 48,38 proc., t. y. trigubai daugiau ir vos mažiau, negu dabar dalyvavo prezidento rinkimų pirmajame ture. Tiesa, 2004-aisiais, kaip dabar, sutapo prezidento ir EP rinkimų data.

Būtų įdomu sužinoti, kiek šį savaitgalį į EP rinkimus ateitų Lietuvos žmonių, jei nevyktų antrasis prezidento rinkimų turas. Juk tarp 2004 ir 2009 metų meškos paslaugą Lietuvai ir kitoms šalims, kurios 2004 metais tapo ES narėmis, padarė ir Briuselis, priėmęs sprendimą suvienodinti visų EP narių atlyginimus, įskaitant ir priemokas. Dabar jie kelis kartus lenkia pajamas, kurias gauna, pavyzdžiui, Lietuvos Seimo nariai. Paskaitykite žmonių komentarus internete ir suprasite, kodėl tiek daug šiuos rinkimus dabar skeptiškai vertinančiųjų.

Bet kvaila klausti ir šį savaitgalį sieksiančiųjų tapti EP nariais, ar ne dėl didelės algos jie ten veržiasi. Pateikite šį klausimą kiekvienas sau ir gausite atsakymą.

Beje, tiksli suma Lietuvoje dažnai nesakoma, paminima tik bazinė alga, nutylint apie išmoką už sėdėjimą EP posėdžiuose, padėjėjų algas ir biurų Briuselyje ir Lietuvoje išlaikymą. Kaip rodo kai kurių EP narių ne iš Lietuvos pavyzdys, yra sugebančiųjų sau ar partijai pinigų paimti. O kur dar šimtatūkstantinės išmokos baigus darbą ir europinė, ne lietuviška, pensija.

Visa tai sukelia kelias labai liūdnas pasekmes. Iš valstybių, kurių ekonominė gerovė mažesnė nei kitų ES šalių, išsiurbiama politinio gyvenimo viršūnė. Šiuose rinkimuose partijų sąrašuose yra šeši ministrai ir nemaža dalis Seimo. Sudarant valdančiąją koaliciją, net trys iš keturių partijų vadovų sėdėjo Briuselyje ir ten būtų galėję rengti koalicijos vadovybės posėdžius, jei ne būtinybė premjerui dirbti Lietuvoje.

Dėl teisybės reikia pripažinti, kad Algirdas Butkevičius net būdamas opozicinės partijos lyderiu į EP nesiveržė, kaip, beje, dabar ir liberalų bei konservatorių vadovai Eligijus Masiulis ir Andrius Kubilius. Bet jų partinėje hierarchijoje žemiau esantieji nori pakliūti į Briuselį, o atsakymą į klausimą "kodėl?" žinome.

Antrinis tampa poreikis į EP siųsti žmones, kuriems svarbi Europos politika ir kurie ją išmano. Tokių asmenų yra įvairių partijų sąrašuose, bet viršūnėse - dažnai ne jie. Jeigu kas nors iš jų ir paklius į EP, tai tik dėl reitingavimo. Bet rasime ir tokių, kurie, be rusų kalbos, kitos užsienio kalbos nelabai moka. Jų netrūko ir iki šiol, kai Lietuvos atstovų, palyginti su kitų šalių europarlamentarais, aktyvumas Briuselyje buvo vienas mažiausių.

O Briuselis daro ir dar vieną meškos paslaugą: skiria didžiulių lėšų EP narių reklamai tose šalyse, kuriose jie buvo išrinkti. Kokios tai sumos, galima tik spėlioti. Tačiau kai kurie EP nariai iš tų pinigų sugeba kiekvieną dieną per penkerius metus būti populiariausių interneto portalų pirmuosiuose puslapiuose. O kur dar tų pačių žiniasklaidos priemonių dėkingumas už tokiu būdu užpirktą reklamą, kuri joms yra tarsi gaivaus oro gūsis per krizę. Todėl matome ir gražius straipsnius apie šių politikų, jų šeimos narių gerus darbus, jų "žmogiško veido" paveikslą. Ne visos žiniasklaidos priemonės sutinka su tokia praktika, todėl gauna mažiau reklamos.

Dėl tokios meškos paslaugos iškreipiama politinė konkurencija pokomunistinėse valstybėse, nes kiti politikos dalyviai tokių pasakiškų sąlygų pateikti save neturi. Dirbti Briuselyje išrinkti kai kurie politikai tampa tik virtualios erdvės darbininkais.

Visa tai sudėjus galima suprasti, kodėl politikai taip veržiasi į EP ir kodėl Lietuvos žmonės vangiai eina balsuoti. Koks skirtumas, kokios partijos ir koks žmogus gaus vietą EP. Įdomu, kaip būtų, jeigu kas nors pasiūlytų grįžti prie ankstesnės praktikos, kai pokomunistinių Europos šalių atstovų algos Briuselyje buvo panašios į tas, kurias politikai gauna jų valstybėse. Tada nebuvo noro ten visiems veržtis. Tik ar ryšis kas nors tai pasiūlyti? O gal galėtų susiprasti ir Briuselis? Juk visiems svarbu, kad Europos politika nebūtų tik pinigų maišas, o dar ir idėja, kuri, tiesa, irgi yra gerokai iškraipyta, bet tai jau kitų galimų straipsnių tema.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"