TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Metų maskaradas ir jo kaukės

2007 12 28 0:00

Dažnos bendrovės išmoningi bendradarbiai kalėdinį ir naujametinį firmos vakarėlį paverčia smagiu maskaradu. Atsigręžus į besibaigiančius metus, dingojasi, kad ir visas krašto gyvenimas buvo virtęs maskaradu, ne visuomet - linksmu.

Jeigu būtų renkama šio valstybės maskarado metų kaukė, atrodė, rimčiausias kandidatas - buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Arvydas Pocius. Dar praėjusių metų pabaigoje, po nepalankių parlamentinio tyrimo išvadų jis įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Tačiau sulaukė šviežių bulvių - prasilaikė poste visą pusmetį, atlikęs Seime garsiąją Pociaus ariją. Apie VSD pareigūnus, pardavinėjančius valstybei kaimynei slaptą informaciją (vieno sandorio kaina - 100 tūkst. eurų), apie Bražuolės tilto ir "Lietuvos ryto" redakcijos beveik išaiškintus sprogdintojus ir vieno Seimo komiteto pirmininko nuslėptus ryšius su KGB.

Nors jau vasario mėnesį buvo akivaizdu, kad naujuoju VSD vadovu lemta tapti Povilui Malakauskui, A.Pocius linksmino Lietuvą net iki birželio, prezidentas Valdas Adamkus nesibodėjo šiam juokdariui demonstruoti moralinę paramą, savo iniciatyva net surengė parodomąjį vizitą į nugyventą ir pakrikusį VSD. Kam?

Buvo tempiamas laikas ir ieškoma dingsčių, kaip nevykdyti Seimo nutarimo dėl 11 analitinių VSD pažymų, kuriose minima apie 30 garsių pavardžių ir kurios kėlė mirtiną pavojų valstybininkų klanui. Per tą laiką valstybininkai suskato pergrupuoti jėgas, surado dar galingesnių verslo partnerių ir naujų finansavimo šaltinių ("Dujotekana" ir jos pinigai jau buvo atlikę savo vaidmenį).

Ir kovo 23-iąją Lietuva pirmąkart išgirdo apie trigalvį slibiną - štai tikroji metų kaukė. O birželio 28-ąją už Atominės elektrinės įstatymą balsavo net 107 Seimo nariai - tokia vienybė buvo pasiekta tik priimant Kovo 11-osios aktą. Yra nuomonių, kad tas birželio balsavimas už trigalvį slibiną buvo opozicijos laidotuvių diena.

Ko siekiama maskaradu, jo kaukėmis ir kostiumais? Apsimesti ne tuo, kuo esi, paslėpti savo tikrąjį veidą ir esmę. Ar ne tokia mūsų opozicija, kuri per metus net du kartus gąsdino mažumos Vyriausybės ministrus interpeliacija? Tačiau viskas baigėsi šnipštu. Kaip ir pirmalaikių Seimo rinkimų idėja.

Kuo ji geresnė, nei pavasarį pačių socialdemokratų Seime net užregistruotas projektas surengti pirmalaikius parlamento rinkimus per Jonines? Dabar juos vėl prisiminė Socialdemokratų partijos vadovybė, tačiau nepritarė Seimo frakcija. Tai ne maištas, o tik politiniai žaidimai, karnavalo linksmybės. Ir priminimas Seimo populistams, kad gali atsidurti gatvėje, jeigu per daug reikalaus ir aikštysis.

Be abejo, skirstymas į sistemines ir populistines partijas Lietuvoje seniai atgyvenęs. Antai po svarbiausio 2007-ųjų metų politinio įvykio - savivaldos rinkimų - susiklosčiusi situacija Vilniuje. Nepaklusnusis socialdemokratų Vilniaus skyrius susidėjo su paksistais. Algirdas Paleckis - kokia tai kaukė? Sunku būtų ir suskaičiuoti, kiek sykių jis mestas ir neišmestas iš partijos. Kas režisuoja šį maskaradą? Ar A.Paleckio drąsa neprimena A.Pociaus drąsos, kai už nugaros stovi galingos jėgos? Bet politinė klounada, iš pradžių kėlusi gardų juoką, virsta kraupiais kliedesiais apie nacionalizaciją. Jeigu vėl sugrįš nacionalizacija, tai bus ir savininkų vežimai į Sibirą?

Ar ne taip baigėsi koketavimas su pusantrų metų Maskvoje besislapsčiusiu Viktoru Uspaskichu? Dar sausio mėnesį apie bėglio planus dalyvauti savivaldos rinkimuose premjeras Gediminas Kirkilas arogantiškai pareiškė, jog tokios kalbos jam kelia juoką. Dabar juokiasi V.Uspaskichas. Valdžios pargabentas iš Maskvos, matyt, paspausti Tėvynės sąjungai, įtariamasis dalyvavo Seimo nario Dzūkijos vienmandatėje apygardoje rinkimuose, jo vėl vadovaujama Darbo partija sugrįžo į reitingų viršūnes ir taip pat jau nebebijo pirmalaikių Seimo rinkimų.

Tačiau praėjusiais metais būta ir atvirkščių procesų: įvykiai ir figūros, darę patį rimčiausią įspūdį, vėliau virto komiškais. Antai dar metų pradžioje G.Kirkilo planai persikraustyti į prezidentūrą atrodė realūs. Bet premjero reitingas nuo sausio mėnesio 11,1 procento per metus ištirpo iki dabartinio vargano 5,9 procento. Ne ką geresni ir G.Kirkilo nuvadovautos Socialdemokratų partijos popieriai.

Pasikinkius į trigalvio slibino vežėčias stambųjį verslą, išryškėjo visas politinės valdžios menkumas ir silpnumas. Sakytum, politiniai nykštukai vaidintų milžinus - ar ne taip Vyriausybė atrodė per derybas su NDX?

Kuo Lietuvos žmonės gali didžiuotis, žvelgdami į 2007-uosius? Pirmiausia - atsivėrusiais Šengeno horizontais - net iki Lisabonos. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergalėmis Madrido "Telefonica arenoje" ir Europos bronza. Didvyriška trapios klaipėdietės Ingos Renau kova su Lietuvos apeliaciniu teismu, visa antihumaniška (ir antivalstybiška) teisine sistema, atėmusia mažąją Luizą iš motinos ir Lietuvos.

Tačiau ar daug bus trokštančių didžiuotis Vyriausybės svarbiausiuoju metų darbu - sėkmingai užbaigtomis derybomis dėl nacionalinio investuotojo? Vyriausybės ir Lietuvos žmonių keliai išsiskyrė? Nors energetikos milžino naujasis vardas Leo (lotyniškai - liūtas) yra gražus, ar tai nėra kaukė, slepianti jo tikrąją, mums dar nepažįstamą prigimtį? Bent jau G.Kirkilas ir jo ministrai yra mažiausiai panašūs į liūtų tramdytojus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"