TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Metų sandūra

2016 01 04 6:00

Metų sandūroje egzistuoja tradicija apžvelgti nueinančiuosius metus ir bandyti paspėlioti, kaip klostysis ateinantieji. Gaunasi visai įdomi nuomonių puokštė – juk nebūna vieno vienintelio besibaigiančių metų vertinimo, o prognozės dėl naujųjų būna dar margesnės.

2015-aisiais buvo tęsiama tai, kas prasidėjo 2014 metais, kai V.Putino režimas sulaužė beveik 70 metų Europoje veikusias taisykles ir užpuolė kaimyninę šalį. Galime tik konstatuoti, kad kol kas nesimato jokių prošvaisčių, kada tos sulaužytos taisyklės vėl bus gerbiamos. Atrodytų, kad kalbame apie tarptautinę politiką, tačiau ji labai glaudžiai susijusi su vidaus politika – juk jei ne vis didėjanti Rusijos agresija, mūsų kariuomenei nebūtų reikėję pirkti pėstininkų mašinų už beveik pusę milijardo eurų. Šiuos pinigus būtume panaudoję visuomenės gerovei kelti.

Dėl tos pačios priežasties – Rusijos agresyvumo – reikia paminėti ir kitą 2015 metų įvykį. Tai – grįžimas prie šauktinių kariuomenės, supratus, kad naujomis sąlygomis profesionaliosios kariuomenės gali būti per mažai.

Tačiau ryškiausias praėjusių metų įvykis – tai euro atsiradimas mūsų piniginėse ir bankų sąskaitose. Juk litai buvo įvesti 1993 m. birželio 25 d., tad su jais užaugo ištisa karta. Atsisveikinimą su savais pinigais, buvusiais ir mūsų valstybingumo simboliu, dar labiau apkartino visuotinis kainų augimas. Sunku patikėti Statistikos departamentu, tvirtinančiu, kad kainos pakilo nedaug, kai mūsų akys mato, o protas patvirtina naujas, „džiuginančias“ kainas. Lieka vienintelė išeitis – nepirkti arba pirkti tik iš pardavėjų, pas kuriuos kainos yra žemiausios. Taip mes skatinsime mažiausiai godžius prekybininkus, į kuriuos ims lygiuotis ir kiti. Pavyzdį jau turime – tai „Jozita“ degalinės, kuriose degalai automobiliams praėjusiais metais buvo pigiausi visoje šalyje, todėl eilės prie jų buvo šimtametrinės. Neseniai teko skaityti, kad „Jozitos“ pavyzdžiu, bent jau Kaune, pasekė ir kitas degalinių tinklas.

Dar vienas reikšmingas praėjusių metų įvykis – savivaldos rinkimai, kuriuos apibūdinti reikėtų dviem pastebėjimais. Pirmasis – palyginti gerai pasirodė nepartiniai sąrašai, vedini žinomų ir ryškių asmenybių (V.Matijošaičio Kaune, V.Grigaravičiaus Alytuje). Tai – rimtas skambutis politinėms partijoms, iki 2011 m. turėjusioms monopolį kelti kandidatus į savivaldybių tarybas. Monopolis jau prarastas, dabar reikės konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su nepartiniais sąrašais.

Antrasis pastebėjimas – pirmą kartą miestų merai buvo renkami tiesioginiuose rinkimuose. Mano galva, tai didelis žingsnis pirmyn mūsų jaunos demokratijos raidoje. Gana ilgai partijos nerodė noro merus rinkti tiesiogiai, nes nenorėjo atiduoti piliečiams savo galios parinkti merus. Juk iki praėjusių savivaldos rinkimų mero postas būdavo savivaldybės tarybos daugumą sudarančių partijų derybų ir susitarimo objektas. Dabar turėsime galimybę ugdyti politinius lyderius, gebančius įtikinti žmones balsuoti už juos ir gautus balsus privalėsiančius pateisinti konkrečiais darbais. Ryškūs, laimėję kelis rinkimus iš eilės, merai galėtų būti ir efektyvūs Seimo nariai.

Turėti ryškius, charizmatiškus politinius lyderius yra ne prabanga, o būtinybė. Gyvename laikais, kai valstybė labai daug lemia atskiro žmogaus gyvenime – tai švietimas, sveikatos bei socialinė apsauga ir t.t. Tačiau valstybė – tai dešimtys tūkstančių savo interesus turinčių jos tarnautojų, tai biurokratija, kurią kontroliuoti ir suvaldyti yra renkamų politikų priedermė. Kuo politikai bus stipresni, kuo piliečiai jais labiau pasitikės, tuo geresnė bus biurokratijos kontrolė.

Praėjusieji metai įsimins ir kaip ryškaus nesutarimo tarp Prezidentės ir Seimo daugumos laikotarpis. Tai – generalinio prokuroro skyrimo istorija. Atmesti du iš eilės Prezidentės teikiamus kandidatus į šį postą – tikrai neeilinis įvykis. Sunku pašaliečiui pasakyti, kuri nesutarimo pusė yra kaltesnė, tačiau iš šios istorijos galima padaryti bent dvi išvadas.

Pirmoji – akivaizdžiai trūko neformalaus abiejų institucijų bendradarbiavimo, kuriame būtų buvę įmanoma suderinti pozicijas dėl vienos ar kitos kandidatūros. Kitaip tariant, pirmiau sutarti dėl kandidatūros neformaliai, paskui skelbti ją viešai, nes dabar du kandidatai gavo antausį nuo Seimo ne dėl savo dalykinių savybių, bet dėl trinties tarp Prezidentės ir Seimo daugumos.

Antroji – tokie nesutarimai nėra joks ypatingas įvykis. Lietuvoje Prezidentas ir Seimas yra institucijos, turinčios atskirus tautos mandatus, gaunamus rinkimuose, todėl parlamento dauguma ir šalies vadovas gali būti skirtingų politinių grupuočių atstovai, turintys skirtingus požiūrius daugeliu klausimų, tame tarpe ir dėl pareigūnų kandidatūrų.

Bandant paspėlioti dėl šių, naujųjų metų, reikėtų pradėti nuo geopolitinio konteksto. Jau dabar yra visiškai aišku, kad V.Putino režimas užlipo ant karo dviračio ir negali nustoti minti jo pedalų, nes sustojęs kris nuo dviračio, kas reikš režimo galą. Tai reiškia, kad režimas nustos kariauti ir grasinti karu tik tada, kai jį sustabdys. Stabdytojai gali būti išoriniai ir vidiniai. Jau aišku, kad išorės veikėjai nenori veltis į atvirą karą su Rusija, galbūt veikiami ir V.Putino šantažo panaudoti branduolinį ginklą. Panašu, kad pasirinktas lėto ekonominio Rusijos dusinimo kelias, kuris gali būti ilgas. Tuo metu Rusijos viduje kol kas nesimato jėgų, galinčių sustabdyti šalį griaunantį Kremliaus režimą.

Svarbiausias vidaus įvykis šiais metais – Seimo rinkimai. Politikai daug žadės ir kai kuriuos pažadus pildys. Sociologinės apklausos rodo, kad rinkimų nugalėtoja ir vėl bus socialdemokratų partija. Intriga yra tik ta, su kuo socialdemokratai sudarys valdančiąją koaliciją, nes Seimo rinkimų būdas neleidžia vienai partijai laimėti daugumos. Didžiausia spėlionė – ar pasitvirtins gandai, kad socialdemokratai yra nieko prieš sudaryti koaliciją su liberalais.

Spėlioti smagu, tačiau šį malonų užsiėmimą gali sutrukdyti Kremliaus provokacija, kai staiga sužinosime, kad Lietuvos kariuomenė užpuolė Kaliningrado sritį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"