TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Metų sandūroje

2014 12 19 6:00

Metams baigiantis laikomasi tradicijos peržvelgti svarbiausius jų įvykius, žvilgtelėti į juos per atstumą. Laikas padeda keisti matymo kampą - juk jei stovėsime labai arti didelio paveikslo, matysime tik jo dalelę, o visas jis atsiskleis atsitraukus.

Galima gana drąsiai teigti, kad 2014 metai bent jau Europos istorikams bus išskirtiniai, pasižymėję tam tikru lūžiu Senojo žemyno raidoje. Lūžis - tai Rusijos, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinės narės, agresija prieš Ukrainą. Pavasarį daug kas kalbėjo, jog ši agresija buvo Vladimiro Putino režimo išgąsčio po Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo pasekmė, bet dabar jau galima teigti, kad susidūrėme su merdėjančios sovietinės imperijos konvulsijomis.

2014-ieji daug kam atvėrė akis ir parodė, kad Rusija buvo sužaidusi gana sėkmingą viešųjų ryšių žaidimą ir pateikusi save pasauliui kaip posovietinę valstybę, kuri ekonomikoje perima privačios nuosavybės ir rinkos santykių principus, o politikoje ima vadovautis maždaug demokratinėmis valdžios sudarymo ir įgyvendinimo taisyklėmis.

Jaunimo žargonu kalbant, buvome „išdurti“. Tiesa, ne visi. Profesorius Vytautas Landsbergis niekada nebuvo nustojęs kalbėti apie Rusijos grėsmę, tačiau į šiuos žodžius nebuvo įsiklausoma. Dabar norisi tikėti, kad praregėjo dauguma, ne tik mūsų visuomenėje, bet ir visame demokratiniame pasaulyje. Praregėjo ir pamatė, kad Sovietų Sąjunga dar nežlugo, ji tik aptrupėjo ir pakeitė pavadinimą. Mes, lietuviai, turime labai džiaugtis, kad laiku „nutrupėjome“.

Reiškinių įvardijimas yra labai svarbus pasaulio pažinimui. Vartodami sąvoką „sovietinė imperija“ esame moksliškai korektiškesni, nes nežinome, kaip atrodys Rusija, išsivadavusi iš sovietinio imperialistinio mąstymo ir tapusi normalia nacionaline valstybe, siekiančia su kaimynais ne kariauti, o prekiauti. Suprantama, kad negalima ignoruoti ikisovietinio imperinio mąstymo, kuris irgi gyvuoja šiuolaikinėje rusų visuomenėje, tačiau savo optimizmą dėl Rusijos, kaip normalios nacionalinės valstybės, grindžiu Vokietijos pavyzdžiu. Ši šalis kadaise irgi buvo imperija, turėjo kaizerį, paskui - fiurerį, bandžiusį sukurti didelį reichą, tačiau dabar yra taiki demokratinė valstybė.

Kad nėra jokios posovietinės Rusijos, o tik sovietinė ar net blogesnė nei sovietinė, pakanka įrodymų. Kai kurie rusų intelektualai dabar net kalba, kad sovietiniais laikais daugelis dalykų buvo tvarkomi geriau, sovietinę epochą jie įvardija, žinoma, su tam tikra ironija, vos ne kaip aukso amžių. Pradėkime nuo ekonomikos, kurios rimti rusų ir kitų šalių analitikai nesutinka įvardyti valstybiniu kapitalizmu. Vieni tai vadina neofeodalizmu, kiti - banditišku oligarchatu.

Čia prisiminiau pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino atsiminimų knygą, kurioje jis guodėsi, kad tapęs Komunistų partijos politinio biuro - aukščiausios sovietų valdžios - elito nariu gyveno viloje, kurioje visi baldai ir namų apyvokos daiktai buvo valdiški, su inventoriaus numeriais. Kitaip sakant, net sovietinio elito nariai negalėjo turėti daug asmeninio turto, visko savininkė buvo anoniminė valstybė. Dabar V. Putino ir jo aplinkos žmonių asmeniniai turtai skaičiuojami milijardais, žinoma, ne rublių.

Dabartinė Valstybės Dūma vargu ar daug kuo skiriasi nuo sovietinės Aukščiausiosios Tarybos, gal tik tuo, kad tada tas pseudoparlamentas nurodymus gaudavo iš Komunistų partijos Centro komiteto, o dabar nurodymų šaltinis - prezidento administracija. Sovietiniais laikais iš Maskvos transliuotos dvi televizijos programos, dabar programų yra gerokai daugiau, tačiau visos jos, kaip ir seniau, yra kontroliuojamos Kremliaus. Šiemet buvo likęs vienas nepriklausomas televizijos kanalas „Dožd“, tačiau šiuo metu jis išvytas iš visų nuomotų patalpų ir bando transliuoti iš privataus buto.

Posovietinės Rusijos nėra ir negali būti ir todėl, kad nebuvo atlikta visuomenės ir valstybės desovietizacija. Vokietija greitai ir sėkmingai išsigydė pirmiausia dėl to, kad buvo denacifikuota. Su nacių režimu susiję žmonės buvo atleisti iš visų valstybinių postų, nacizmas buvo pasmerktas ir tuo buvo grindžiamas jaunimo auklėjimas.

Rusijoje valdžią paėmė KGB karininkai. Apie kokią desovietizaciją galima kalbėti, jei valstybės vadovu tapęs žmogus Sovietų Sąjungos žlugimą vadina didžiausia XX šimtmečio geopolitine katastrofa? Užgrobus Krymą, Rusijos miestuose vyko džiaugsmo mitingai, kuriuose studentiško amžiaus jaunuoliai rankose laikė Stalino portretus.

Akivaizdu, kad nemažai dabartinės rusų visuomenės daliai sovietų imperijos žlugimas yra asmeninis skausmas. Medikų terminais, tai fantominis skausmas, kai skauda nupjautą koją - jos nėra, bet ją skauda. Liūdniausia, o gal ir baisiausia yra tai, kad dabartinė Rusijos valdžia šį skausmą sąmoningai stiprina, taip kvailindama ir jaunimą. Britų, prancūzų ir kitų tautų pavyzdys rodo, kad laikui bėgant imperijos ilgesys nuslopsta, užauga naujos kartos, kurioms tas ilgesys tampa nesuprantamas. Tačiau Rusijoje šis ilgesys sąmoningai skatinamas.

Pabaigoje - apie, mano manymu, svarbiausią sovietizmo elementą šiuolaikinėje Rusijoje. Požiūrį į verslą, verslumą ir verslininkus. Rusijoje gyvena toks finansų analitikas Stepanas Demura, jis yra žinomas pasaulyje, 12 metų dirbęs JAV. Per vieną pokalbių paklaustas, kur ketina emigruoti iš žlungančios Rusijos, jis atsakė, kad į Lietuvą. Internete galite rasti Omsko laikraščiui vasarį jo duotą interviu, kai Ukrainos prezidentas dar buvo nepabėgęs ir kai Krymas dar buvo neužgrobtas. Tada S. Demura prognozavo, kad šių metų pabaigoje doleris kainuos per 50 rublių.

Noriu pasakyti, kad Rusijos ekonomika žlunga ne dėl sankcijų ir mažų naftos kainų. Ji žlunga dėl sovietinio požiūrio į verslą. Neoficialiais duomenimis, šios šalies kalėjimuose sėdi nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. verslininkų, kurių „nusikaltimas“ - noras sukti savo verslą. Tik tada, kai valdžia paskelbs amnestiją šiems žmonėms, bus galima kalbėti apie Rusijos desovietizacijos pradžią.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"