TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Miestelis griauna šalies krepšinio pamatus

2014 04 05 6:00

2014-ųjų vasara. Naujajam ULEB Eurolygos sezonui rengiasi dvi Lietuvos ekipos - šio turnyro senbuvis Kauno „Žalgiris“ ir prestižiškiausiose Europos klubų varžybose debiutuosianti Prienų ekipa „TonyBet“. Kukli prieniškių komanda gerokai sujaukė Lietuvos krepšinio pasaulį, pirmą kartą per Lietuvos krepšinio lygos (LKL), kuri įkurta 1993-iaisiais, istoriją neleisdama dviem etatiniams šalies čempionams „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Lietuvos rytui“ pasipuošti LKL čempionų žiedais. 

Eurolygos naujoko Prienų klubo vadovai naujajam sezonui į komandą prisiviliojo Rimantą Kaukėną, Šarūną Jasikevičių, brolius Lavrinovičius. 10 tūkst. gyventojų teturinčio miestelio ekipa nekantriai laukia Eurolygos burtų - galbūt grupės varžybose prieniškių keliai susikirs su Europos grandais „Barcelona“, Madrido „Real“, Pirėjo „Olympiakos“, Tel Avivo „Maccabi“ arba Maskvos CSKA. Svetimkalbiai TV sporto komentatoriai bando neužsikirsdami ištarti neįprastą ausiai žodį Prienai (kad ir kaip stengtųsi, vis tiek iškraipo lietuviškus dvibalsius). Per 1500 žiūrovų galinti priimti Prienų arena visiškai neatitinka Eurolygos reikalavimų, todėl „TonyBet“ vadovai iš dviejų variantų - Vilniaus „Siemens“ ir Kauno „Žalgirio“ arenų – pasirinko pastarąją, nes Kaunas arčiau Prienų.

Kvatositės susiėmę už pilvų - tai bent žmogui prisisapnavo. Tačiau kodėl tai negalėtų tapti realybe? Kad ir šiemet. Juk įžanga jau padaryta prieš savaitę Panevėžyje vykusiose Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės varžybose. Kovoti dėl taurės ten atvykę „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ liko suplėšytais mundurais. Charizmatiškojo (niekas to nepaneigs) Virginijaus Šeškaus treniruojami Prienų krepšininkai pusfinalyje negailestingai kirto „Žalgiriui“, o finale privertė raudoti ir „Lietuvos ryto“ aistruolius. Mažo miestelio komanda iš kėdės išvertė Vilniaus supreklubo vyriausiąjį trenerį Aleksandrą Petrovičių, kuris svaičiojo apie LKL čempionų žiedus.

„Tai didelė staigmena. Įvykis, kurio Lietuvoje nėra buvę ir kažin ar kada bus. Sveikinu Prienų komandą, kuri sugebėjo tai padaryti. Tai didelis smūgis mūsų asams, kurie reikalauja milijonų“, - netikėta LKF taurės atomazga džiaugėsi LKF garbės prezidentas Vladas Garastas.

Šiam sezonui „Žalgiris“ buvo suplanavęs surinkti 15 mln. litų biudžetą, „Lietuvos ryto“ kasa keliais milijonais mažesnė. Palyginti su šiais Eurolygos asais, „TonyBet“ biudžetas dešimtkart mažesnis. Taurę laimėję prieniškiai apie save kalbėti privertė visus. Specialistai tai vadina sensacija, netikėtumu. Tačiau tik 34 vietą mūsų šalyje pagal gyventojų skaičių užimančio Prienų miestelio komanda iki šios staigmenos žengė pirmyn pamažu ir tvirtai.

„Jei eisime į LKL, tai tik tam, kad kovotume dėl medalių“, - 2009 metais LŽ sakė Prienų komandos direktorius Aurimas Bartuška. Tais pačiais metais prieniškiai laimėjo Nacionalinės krepšinio lygos čempionatą ir buvo priimti į elitą - LKL. Medalių ilgai laukti nereikėjo. 2011 ir 2013 metais iškovota bronza, LKF taurė į viršų kelta pernai ir šiemet.

Be abejo, įdomiausia paslapties dalis - Prienų klubo virtuvė. Tačiau joje neišvysime moderniausios įrangos ir aukščiausios rūšies ekologiškų produktų. To neleidžia kuklūs klubo finansai.

„Kiti treneriai mokėsi dirbdami su Vladu Garastu, Jonu Kazlausku, Antanu Sireika ar kitais pripažintas krašto strategais, o aš niekada neturėjau mokytojo. Teko mokytis pačiam,“ – sakė jau per 20 metų treneriu dirbantis V.Šeškus. Savamokslio vaisiai kaskart sunokina vis didesnį derlių.

Didžiausia pamoka jis vadina 2010 metų pasaulio krepšinio čempionatą Turkijoje, jame Kęstučio Kemzūros treniruojami Lietuvos vyrai nuskynė bronzos medalius. „Man patiko K.Kemzūros propaguojamas žaidimas - ta rinktinė žaidė paprastai. Ir aš nesu tas, kuris krepšininkus, ypač jaunus, sustato į tam tikrus rėmus“, - Prienų komandos sėkmės paslaptį atskleidė V.Šeškus.

Kad ir kokio lygio žaidėjus turėtų savo būryje V.Šeškus, jis moka krepšininkus nuteikti kovai ir sugeba iš jų išspausti maksimumą. Per dvidešimtmetę klubo istoriją Prienų komandoje yra žaidęs tik vienas užsienietis, ir tas - estas.

Mažame miestelyje žvaigždžių nėra. Visi lygūs, draugiški. Čia gyvenimas kitoks nei didmiesčiuose. Tai ir suburia į vieną kumštį. Ar įsivaizduojate, kaip po triumfo grandų komandos žaidėjai susirenka pas didžiai gerbiamą trenerį, ir šis vaišina paties pagamintais patiekalais? Vilniuje ir Kaune to neįsivaizduoju. Tačiau Prienuose tai vyksta. V.Šeškus, prižadėjęs prieš sezoną auklėtinius pavaišinti savo gaminta salianka (sriuba), be kalbų tesi žodį. O paskui dar supjausto 10 kilogramų šoninės, veria ant iešmų ir kepa. „Juk reikia atsidėkoti vyrams, kad mane visus metus kentė“, - širdį atvėrė V.Šeškus.

Prienų krepšinio klubo struktūra neatitinka jokių standartų. Komandos administracijoje - viso labo du žmonės: treneris V.Šeškus ir direktorius A.Bartuška. Sunku suvokti, kaip jie kasmet klubui surenka biudžetą, leidžiantį mokėti žaidėjams atlyginimus. Šio sezono biudžetas - apie 1,3 milijono. A.Bartuška, 2000-aisiais tapęs klubo prezidentu, darbuojasi be atlygio. „Kaip galiu mokėti sau atlyginimą, kai vos suduriame galą su galu“, - aiškino direktorius. Jei iš rėmėjų nepavyksta daug išprašyti, atlyginimo negauna ir treneris. Anksčiau V.Šeškus dirbo be atlygio, pastaraisiais metais klubo direktorius stengiasi, kad strategas bent šiek tiek parneštų į namus. Kad ir vėluodamas kelis mėnesius. Kai kurie garsesni krepšininkai į Prienus atvyksta žaisti tik tuomet, kai susiranda rėmėją, kuris ir moka jiems atlyginimą, nes mažo miestelio krepšinio klubo biudžetas tokios naštos neatlaikytų. Galvą reikia nulenkti ir prieš dabartinį klubo prezidentą Naglį Jaruševičių, kuris komandai skyrė ne vieną šimtą tūkstančių litų.

„TonyBet“ biudžetą direktorius prilygino skruzdėlynui. Nėra stambių rėmėjų, tačiau daug skruzdėlyčių sutempia po šapą. Kas 2 tūkst., kas 3 tūkst. litų. Bet iš visos Lietuvos!

„Gal mes jau tikrai Lietuvos komanda, nes Panevėžyje žaidžiant su „Žalgiriu“ arenoje skandavo mūsų vardą?“ - klausia A.Bartuška.

Lietuvai kartais reikia sukrėtimų. Bent jau tam, kad grandai į save pažiūrėtų kitomis akimis. Prienai parodė, kad šiandien krepšinį moka žaisti ne tik „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"