Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Migla regionuose

 
2017 03 04 6:00

Rytais klausantis orų prognozės mane dažnai glumina Lietuvos skirstymas pagal pasaulio šalis. Išgirstu, kad rytiniuose rajonuose vyks viena, pietiniuose – kita, vakariniuose – dar kita. Bet Lietuva nėra apvali, jos teritorija nepadalyta į gabalus kaip pica. 

Tad, pavyzdžiui, Vilniaus rajonas, mano galva, gali būti ir pietinis, ir rytinis, o Vilkaviškis – ir pietinis, ir vakarinis. Papildę klasifikaciją, įvedę pietryčius ir pietvakarius, dilemą šiek tiek palengviname. Tampa gana aišku, kur Vilnius ir Vilkaviškis. Bet problema atsiranda kitur. Kaip tada yra dėl Jurbarko ar Varėnos? Jurbarkas – vakarinis ar pietvakarinis, Varėna – pietinė ar pietrytinė?

Taupant eterio sekundes turbūt prasminga nurodyti apytiksles vietas, kur snigs ar lis. Tačiau kai kalbama apie biudžeto milijardų investavimą į regionus, norėtųsi konkretumo. Manau, sutiksite, kad būtų skandalinga, jei prokuratūra paskelbtų tirianti Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų švaistymą rytiniuose rajonuose? Kiltų didžiulis savivaldybių pasipiktinimas. Būtų reikalaujama nurodyti, kurie rajonai pagal prokuratūrą yra rytiniai. O į tiriamųjų sąrašą nepatekusios savivaldybės, kurioms jų rytinė geografinė padėtis yra dalis tapatybės, pagrįstai piktintųsi dėl „rytų“ prekės ženklo gadinimo.

Jei tikimės, jog bus tiriami konkretūs nusikaltimai konkrečiose vietose, kodėl dešimtmečius niekam neužkliūva, kad niekas negali pasakyti, kas yra regionai valstybės politikos požiūriu, nors kone kasdien ir kone visi politikai nepraleidžia progos pasakyti, kokie jie svarbūs? Šios kadencijos politikams regionai, regis, irgi svarbūs, bet aiškumo dėl to ne ką daugiau. Kadangi valdžia jo nesuteikia, padarykime tai bent akademiškai.

Didžioji dalis ES investicijų tiesiogiai ar netiesiogiai patenka į Vilnių, likusiam kraštui nelieka beveik nieko.

Galima prisigalvoti įvairių regionų, tačiau sėkmė lydi tas šalis, kurios derina tris regionalizacijos tipus: statistinį, administracinį ir funkcinį. Lietuva ES kontekste šiuo požiūriu atsilieka ne tik nuo Vakarų Europos valstybių, bet net ir nuo Rumunijos bei Bulgarijos. Visos pokomunistinės ES šalys narės reformavo regionus atsižvelgdamos į naujas politines, ekonomines ir socialines realijas. O mes tebegyvename pagal Nikitos Chruščiovo (!) valdymo laikais atsiradusią rajonų sistemą. Iš esmės ji buvo kurta siekiant patogiau organizuoti kolektyvizaciją. Tad ar reikia stebėtis, kad pilietinė visuomenė rajonuose silpna, kad bendruomenės nereikalauja atsakomybės iš vietos politikų už tai, jog ten klesti korupcija? Rajoninė savivaldos sistema niekaip neatspindi nei etnografinės Lietuvos gyventojų tapatybės, nei ekonominių šių dienų realijų. Kai Vilniuje šnekame apie regionus, vieninteliai tų kalbų adresatai būna merai, daugiau niekas.

Lietuvoje nėra bendros administracinės ir veikiančios funkcinės regionalizacijos. Tai spragos, kurios, regis, nejaudina nei nacionalinio lygio politikų, nei merų, o demoralizuoti krašto gyventojai neranda jėgų reikalauti jas užkamšyti. Lietuvoje yra tik statistiniai regionai, bet ir jie – nei šiokie, nei tokie. Turėti statistinius regionus reikalauja ES, tad 2004 metais tuomečius administracinius regionus – apskritis – Europos Komisijai pateikėme kaip mūsų statistinius regionus. Tačiau yra problema. Egzistuoja toks dalykas kaip ES teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra. Ji turi numeruojamus rangus. NUTS I – šalys narės, NUTS II – regioninės politikos vienetai, NUTS III – vadinamieji mažieji regionai. Pagal ES reikalavimus mažieji regionai negali administruoti europinės paramos, tai gali daryti tik NUTS II regionai. Deja, mūsų apskritys tebuvo mažieji regionai. Todėl visą Lietuvą tiesiog užregistravome kaip vieną regioną ir pastaruosius 13 metų ES pinigų upės teka į ją kaip į vieną regioną. ES tai tinka, jei tik mums patiems gerai. Vilniečiams irgi tarsi turėtų tikti – butų kainos kyla, galime jaustis turtingesni. Didžioji dalis ES investicijų tiesiogiai ar netiesiogiai patenka į Vilnių, likusiam kraštui nelieka beveik nieko.

Pasiekėme tašką, kai mokslininkai pripažįsta, kad išgelbėti galima tik tris centrus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Visus kitus, įskaitant Šiaulius ir Panevėžį, ko gero, reikės sulyginti buldozeriu ir užsodinti mišku. 2009 metais apskritys buvo panaikintos, nes nebeatliko jokios prasmingos funkcijos. NUTS II statistinių vienetų neturėjome iki pat 2016 metų pabaigos, o administracinių neturime ir dabar. Administracinė regionalizacija palikta atskirų institucijų nuožiūrai: aplinkosaugininkai turi savo, policininkai – savo, „Sodra“ – savo. Tarpusavyje tai nesuderinta, tad dažnai kyla kuriozų, kai reikia bendradarbiauti. Tokia regionalizacija negali sukurti prielaidų siekti plėtros. Ir tai – ne blogiausia. Svarbiausi šiuolaikiniam teritoriniam valdymui – funkciniai regionai. Tačiau šis žodžių junginys mūsų politikoje net nevartojamas. Apie funkcinius regionus žino tik mažas būrelis urbanistų ir akademikų.

Jei gyvenate ar turite pažįstamų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos pakraštyje, turėtumėte suprasti, kodėl funkciniai regionai tokie svarbūs. Ko gero, dirbate didmiestyje, gyvenate priemiestyje, esate skaičiuojami kaip kaimiečiai, todėl kaimo gyventojų gerovės lygį statistiškai pakeliate. Ir tampa neaišku, kuo gi skundžiasi tikrieji kaimiečiai? Jūs greičiausiai neturite asfaltuoto įvažiavimo į namus, jūsų gatvėje niekas nevalo sniego, ji neapšviesta, nėra šaligatvio, kuriuo vaikai saugiai nueitų iki autobuso stotelės, iki tos stotelės reikia klampoti gal net porą kilometrų, o vaikų darželio, mokyklos ar būrelio tenka ieškoti kitoje savivaldybėje.

Šie dalykai negali pasikeisti be funkcinių regionų politikos. Bet jeigu jums gerai, valdžiai taip pat gerai – milijonų upės regionams tekės ten, kur tekėjo, t. y. ne pro jūsų kvartalą.

Mantas Bileišis yra viešojo administravimo mokslininkas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"