TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Migrantų problema purto Europą

2015 09 17 6:00

Plūstantys migrantai sukėlė didžiausią krizę Europoje. Kai atrodo, kad padėtis yra blogiausia, kokia tik gali būti, ji staiga tampa dar blogesnė. Neįmanoma prognozuoti, kaip susiklostys įvykiai, kokių jie turės pasekmių.

Apie migrantus daug kalbama, tačiau bėda, kad tikros informacijos stinga. Abiejose pusėse vyrauja emocijos ir kraštutinės nuomonės. Savo teisumą mėginama įrodyti demonstracijų dydžiu, šūkių skambumu, etikečių klijavimu, bet tiesa ir racionalūs sprendimai atsiranda ne tokiu būdu.

Trys Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybės - Čekija, Slovakija ir Vengrija - vetavo Europos Komisijos siūlymą pasidalyti pabėgėlių naštą. Vakariečiai priekaištauja, kad tai lėmė šių valstybių ksenofobinės nuotaikos. Galima prikišti ir tai, jog Rytų Europos gyventojai nejautrūs pabėgėlių kančioms ir užmiršo istoriją, kai kadaise daugelis šių šalių piliečių patys tapo pabėgėliais ir buvo priimti Vakarų valstybių. Galų gale Europos Komisija pateikė siūlymą įvertinusi valstybių susitarimą dėl Šengeno erdvės: šalys dalijasi ne tik šios erdvės teikiamais pranašumais, bet ir su ja susijusių problemų našta. Visi suprantame, kad ES turėtų galioti tegul ir nerašytas solidarumo principas.

Priekaištas dėl ksenofobinio visuomenės nusiteikimo, deja, yra tikslus. Kita vertus, Vidurio ir Rytų Europos valstybės neturi tiek patirties priimti migrantus, kiek jos turi Vakarų šalys. Ne tie ir ištekliai. Tiesą sakant, Europos institucijų ir Vakarų valstybių pasiūlyta kvotų sistema panaši į mėginimą būrimu nuraminti save, nes kažin ar įmanoma didesnį pabėgėlių srautą nukreipti į tas šalis, į kurias jie tiesiog nenori vykti. Pastaruoju metu nemaža dalis atvykėlių sprunka net iš pašalpų sistemą sugriežtinusios Danijos, tad vargu ar galima viltis, kad jie užsibus Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Galų gale net drąsiausiuose planuose siūlomas perskirstyti pabėgėlių skaičius toli gražu neišsprendžia problemos. Šypseną (tiesa, visai nelinksmą) kelia pranešimai apie „labai karštus debatus nacionaliniu ir europiniu lygiu“ svarstant 120 tūkst. pabėgėlių kvotos paskirstymą tarp šalių, nors vien rugpjūtį ES pasiekė 156 tūkst. migrantų, ir šis srautas nežada mažėti. Vien iš Sirijos pasitraukė ir aplinkinėse valstybėse prisiglaudė 4 mln. žmonių, kurie potencialiai gali pasukti į Europą. Tačiau sirai šiuo metu turbūt sudaro tik šiek tiek daugiau kaip ketvirtadalį visų pabėgėlių srauto. Žmonės bėga iš Irako ir Eritrėjos, kurioje vyksta karas, o nemenka dalis, kaip žinoma, yra ekonominiai migrantai iš Vakarų Balkanų ir Subsacharinės Afrikos.

Vokietijos kanclerę Angelą Merkel iki šiol laikiau išskirtinai kompetentinga ir išmintinga politike, bet rugsėjo pradžioje, garsiai paskelbdama, kad Vokietijos durys atviros pabėgėliams, ji padarė baisią klaidą. Daugybėje valstybių žmonės tai suprato kaip kvietimą atvykti ir, žinoma, pabėgėlių banga neregėtai padidėjo. O kokia vieta minėtame A. Merkel kvietime tenka ES taisyklėms? Jos tokio lengvo svetimšalių atvykimo nenumato. Koks vaidmuo čia skirtas ES institucijoms ir kitoms ES narėms? Vokietija viena apsisprendžia, kiek priims pabėgėlių, net kviečia juos, o paskui reikalauja, kad proporcingą dalį priimtų kitos šalys. Dar vienas nevykęs, beviltiškas aukštų Vokietijos pareigūnų akibrokštas – grasinimas nurėžti ES struktūrinę paramą valstybėms, kurios nesutiks priimti nustatyto skaičiaus pabėgėlių. Visų pirma, struktūrinės paramos programos yra patvirtintos septyneriems metams, ir jų pakeisti iš esmės neįmanoma. Antra, gąsdinimais problemos tikrai neišspręsi. Galų gale grasinimai meta šešėlį minėtam Europos solidarumo principui. Valstybės narės paramą iki šiol laikė parama, o ne išmalda ar užmokesčiu už paklusnumą.

Kritikuoti lengva, bet ar įmanoma ką nors pasiūlyti, kaip spręsti šią didžiulę problemą? Manau, reikėtų įkurti ES pabėgėlių paskirstymo punktus tose valstybėse, į kurias jie plūsta. Šie punktai turėtų būti finansuojami ES. Derėtų sudaryti sąrašą saugių šalių, kurių pabėgėliai būtų automatiškai grąžinami atgal. Būtina ryžtingai atskirti ekonominius migrantus ir tuos, kurie bėga nuo smurto ir persekiojimų. Iš paskirstymo punktų saugių valstybių piliečius reikėtų išsiųsti iš ES, o kitus pabėgėlius perkelti į Vokietiją ar kitur. Panašius siūlymus teikia, pavyzdžiui, Čekijos vyriausybė.

Lietuvos pozicija - pritarti kvotų sistemai perskirstant 120 tūkst. pabėgėlių, tačiau rezervuotai žvelgti į privalomas jų kvotas ateityje - yra pagrįsta ir teisinga. Ar 325 pabėgėliai - tiek Lietuva įsipareigojusi priimti šiuo metu, ar 1105, jei būtų pasiektas naujas susitarimas, valstybei nebūtų didelė problema, gal veikiau treniruotė, sukuriant ir patikrinant svetimšalių integracijos mechanizmus, kurių anksčiau ar vėliau vis tiek prireiks. Į šiuos pabėgėlius reikėtų žvelgti bendrame šalies gyvenimo kontekste – turėtų būti sukurta valstybės imigracijos strategija, nes iki šiol jos neturime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"