TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Minimalią algą didinkime iki 2000 litų - negi gaila?

2011 10 03 0:00

Daugelio politikų netenkina Vyriausybės nutarimas nuo kitų metų liepos didinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 850 litų. Kritiškai pasisakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas, įtakingas socialdemokratas Algirdas Sysas. I.Degutienė buvo santūriausia, A.Sysas reagavo labai jausmingai, o V.Uspaskichas pasidavęs meilės artimajam proveržiui siūlė MMA didinti iki 1500 litų. Antradienį Seimas pasiūlė Vyriausybei nuo kitų metų didinti MMA iki 1 tūkst. litų bei pamažu didinti neapmokestinamų pajamų dydį. Tačiau nenurodė, kaip būtų galima užpildyti biudžeto skyles, kurios atsivertų sumažinus pajamų mokestį.

Neįmanoma rimtai traktuoti V.Uspaskicho pasiūlymo beveik padvigubinti MMA, ypač kai jis dar aiškina, kad šitiek padidinus MMA ir drauge sumažinus fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifą, sumažėtų mokėjimas vokeliuose, padidėtų algos ir pensijos, atsirastų sveikesnė ir sąžiningesnė konkurencija vidaus rinkoje, rinka taptų sureguliuota. Jei visa tai įvyktų padidinus MMA iki 1500 litų, tai kodėl nepadidinti MMA iki 2000 ar 3000 litų? Juk tokiu atveju gausybės ragas dar labiau atsivertų, visiems gyvenimas taptų dar gražesnis.

Jei būtų galima ūkio problemas išspręsti vien didinant atlyginimus ir mažinant mokesčius, seniai gyventume pertekliaus rojuje, o V.Uspaskichas būtų įtrauktas į genialiausių ekonomistų sąrašą. Spausdinti savo pasiūlymus tinklapyje tolygu barstyti perlus kiaulėms, tad reikia viltis, kad Darbo partijos vadovas mėgins įtikinti kitus stambius verslininkus įgyvendinti jo pasiūlymą. Juos įtikinus, net nereikėtų Vyriausybės pritarimo didinti MMA. Bet neįsivaizduoju, kad verslininkams V.Uspaskichas galėtų be šypsenos aiškinti savo pasiūlymo pranašumus. Matyt, V.Uspaskichui labai svarbu patekti į Seimą, ir tam siekiui įgyvendinti yra pasiryžęs rinkėjams viską žadėti.

A.Sysas šviesiai tiesiai premjerui sakė, kad "nemylite jūs Lietuvos žmonių, akivaizdžiai matosi". Jis pažymėjo, kad prie "Maisto banko" Šeškinės centre stovėjo apie trisdešimt žmonių, ne "bomžai", bet inteligentai ir jaunos šeimos. Neabejoju, kad A.Sysas nuoširdžiai piktinasi, bet turėtų tai daryti neramia sąžine.

Skurdas ir socialinė atskirtis nėra naujas reiškinys Lietuvoje. Jau 2004 metais, kai socdemai buvo valdžioje, santykinis ir absoliutus skurdas Lietuvoje buvo beveik aukščiausias Europoje. Tuo metu Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, net 21 proc. gyventojų gyveno santykiniame skurde, o tai buvo aukščiausias nuošimtis visoje Europos Sąjungoje (ES). Vaikų padėtis buvo net prastesnė, nes 27 proc. jų gyveno santykiniame skurde, Estijoje ir Latvijoje - 24 proc. ir 22 proc., o tik Lenkijoje buvo aukštesnis nuošimtis - 29 procentai.

Ne mažiau svarbu tai, kad socdemų valdymo metais ūkis klestėjo: iki 2006-ųjų liepos 1 dienos gyventojų pajamos buvo apmokestinamos 33 proc. tarifu, o iki 2007-ųjų gruodžio 31 dienos - 27 proc. tarifu. Jeigu socdemams būtų rūpėję kovoti su skurdu ir didinti socialinį teisingumą, o tai reikalauja rimtų išteklių, jie būtų galėję diferencijuotai keisti mokesčių tarifus, pavyzdžiui, mažinant jį mažiau uždirbantiesiems, bet jo nekeičiant daugiau uždirbantiesiems. Tokiu atveju pasiturintieji nebūtų galėję skųstis, kad jie skriaudžiami, nes jų mokesčiai nebūtų padidėję. Buvo sąmoningai praleista puikiausia proga įvesti diferencijuotus, taigi progresinius mokesčius.

Būdami valdžioje socdemai neskyrė pirmenybės kovai su skurdu, bet įtvirtino nuostatą, kad valdžia gali būti abejinga vargingiesiems. Tad nelabai sąžininga priekaištauti dabartinei valdžiai, esą ji nepakankamai rūpinasi skurstančiaisiais, kai patys nieko nedarė per beveik aštuonerius valdžios metus. Galime priminti, kad V.Uspaskicho partija buvo valdančiosios koalicijos narė, kai buvo nusigręžiama nuo paprastų žmonių.

Seimo pirmininkė kalba atsargiai. Ji aiškina, kad Latvijoje ir Estijoje minimali alga yra didesnė - 974 litai ir 960 litų. Todėl "norėtųsi, kad ir Lietuvoje ji būtų didesnė". Šiam sentimentui negalima priešintis, kaip ir jos vilčiai, "kad ir žmonės būtų patenkinti, ir verslas, ir valstybės finansai nenukentėtų". Bet klausimas, kaip tai padaryti, juolab kad tai, kas priimtina stambiems verslininkams, netenkina smulkiųjų verslininkų, kurie nuogąstauja, kad ryškesnis MMA didinimas smarkiai padidintų bankrotų skaičių.

MMA didinimas jau svarstomas daugiau negu pusmetį. Seniai buvo žinoma, kad reikia apskaičiuoti įvairaus dydžio MMA didinimo pasekmes, taip pat jų poveikį biudžetui. Seimas priimdamas nutarimą privalėjo nurodyti naujus pajamų šaltinius, taigi mokesčius bei tas biudžeto išlaidas, kurias būtų galima labiau apkarpyti. Nors buvo daug laiko, net pusmetis tinkamai pasiruošti, namų darbai nebuvo atlikti. Į Seimo salę ateita ne tik su kovinga ar jausminga retorika, bet ir tuščiomis rankomis, nors visi žinojo, kad vien retorika nepaveiksi Vyriausybės, kuri didžiuojasi suvaldžiusi biudžeto deficitus bei nuogąstauja, jog nauja recesija Vakarų Europoje pakirstų Lietuvos ūkio augimą. Be to, skolinimosi tarifai Lietuvai yra aukšti, o jie gerokai šokteltų, jei finansų rinkos įsitikintų, jog fiskalinė drausmė svyruoja.

Su skurdu ir socialine atskirtimi reikia kovoti, ilgainiui reikia smarkiai didinti MMA. Bet reikia tam tinkamai pasirengti, ryžtis didinti mokesčius, o ne tenkintis postringavimais, esą būtų gerai, jei visiems būtų gera.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"