TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ministerijai reikia žadintuvo?

2014 10 10 6:00

Žadintuvo Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) reikėtų ne todėl, kad tarnautojai laiku susirinktų į darbą. Žadintuvas turėtų juos ir jų vadovus prikelti iš apsnūdimo, stabdančio įsitraukimą į 2014-2020 metų finansinio laikotarpio permainas, pažadintų skubiai spręsti dabartinius iššūkius, Rusijos embargo sukeltus Lietuvos žemdirbiams.

Pavyzdžiui, Šakių rajono ūkininkas Valentinas Kamaitis ketina atsisakyti karvių bandos, parduoda veršelius ir telyčaites, o modernioje fermoje planuoja rengti riedučių lenktynes. Kas nutiko, kad pieno upės Lietuvoje senka kaip per didžiausią sausrą? Pieno, mėsos, vaisių ir daržovių supirkimo kainos krito, kai Rusija įvedė šių produktų importo iš Europos Sąjungos (ES) valstybių embargą.

Žemės ūkio produkcijos perdirbėjai, nebegalėdami gaminių parduoti Rusijoje, iškart sumažino žaliavų supirkimo kainas. Kai kurios pieno perdirbimo įmonės žaliavinio pieno kainą, pirmiausia smulkiesiems gamintojams, numušė iki 50 proc., o vidutiniškai šios žaliavos kaina, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, yra apie 20 proc. žemesnė ir yra mažiausia iš visų ES valstybių. Smulkieji pieno gamintojai gauna tik apie 0,5 lito už litrą pieno, daugelis jų planuoja šio verslo atsisakyti.

ŽŪM vadovai tik šneka apie naujų rinkų paiešką, bet nieko konkretaus nepadaryta. Po 2015 metų gali nelikti pieno kvotų, tačiau ŽŪM nėra parengusi priemonių plano, kaip susidoroti su iššūkiais jas panaikinus.

Europos Komisija (EK) planuoja dalį nuostolių, kuriuos dėl embargo patyrė ES šalys, kompensuoti iš ES fondų. Buvo numatyta, kad bus dengiama dalis fermentinių sūrių sandėliavimo išlaidų, tačiau ši iniciatyva Lietuvoje užstrigo. Laiku nesuskambėjo žadintuvas ŽŪM? Tuo metu Italija paprašė kompensuoti šias išlaidas beveik visa numatyta suma. Deja, Lietuva, kaip dažnai dabartinės valdžios laikais pasitaiko, dėl Rinkos reguliavimo agentūros nepasirengimo ir nepamatuotų reikalavimų nesugebėjo laiku pateikti prašymo EK ir liko be milijoninės paramos.

Panaši situacija ir su pažadais kompensuoti dalį nuostolių vaisių ir daržovių sektoriuose. Lenkija sugebėjo pateikti EK prašymą dengti nuostolius dėl vaisių ir daržovių eksporto į Rusiją uždraudimo taip pat beveik visa numatyta apimtimi. EK teko stabdyti šią priemonę ir skirti didesnę paramą. Lietuvai paramos teks tik už 7 tūkst. tonų vaisių ir daržovių.

ES paramos žemės ūkiui 2014-2020 metų finansinis laikotarpis prasidėjo beveik prieš metus, tačiau Lietuvos žemdirbiai šių metų rudens sėją baigė taip ir nesužinoję naujųjų reikalavimų, kurie įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos. Paramai sumažėjus ŽŪM pasirinko keistą prioritetą: skatinti ne ūkininką gamintoją, o ūkininką pašalpininką, kurti „socialinį žemės ūkį“.

Rengiant 2014-2020 metų finansinio laikotarpio programos priemones buvo siūlyta nustatyti maksimalų paramos iš Kaimo plėtros programos priemonių vienam ūkio subjektui dydį ir šią paramą riboti iki 690 tūkst. litų (200 tūkst. eurų) per visą paramos laikotarpį, prioritetą paramai gauti teikiant jos dar negavusiems smulkiesiems bei vidutiniams ūkiams ir ūkiams, pasinaudojusiems nedidele paramos suma. Tačiau ministerija dar nėra priėmusi jokių sprendimų nei dėl paramos dydžio, nei dėl prioritetų.

Vyriausybė papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms šiais metais skyrė 117 mln. litų. Tai 3,5 karto mažiau negu ES leistina 412 mln. litų suma nacionalinei paramai teikti. Apmaudu, kad vėl „pataupyta“ žemdirbių sąskaita.

Išmokos atiteks ne tiems, kurie šiandien melžia karves ir šeria jaučius, o tiems, kurie tai darė prieš kelerius metus! Dauguma tų išmokų gavėjų jau seniai neturi nei karvių, nei tvartų. O tie, kuriems parama reikalinga ir kurie pastaraisiais metais plėtė bandas, investavo į savo ūkius, jokių pinigų nesulauks. Čia jau buvusio ministro nuopelnas, jis 2013 metais Briuselyje „genialiai“ susiderėjo su EK dėl nacionalinės paramos tvarkos, tarsi pranašas žinodamas, kiek Lietuvoje karvių ir jaučių bus po dešimtmečio ar pusantro.

Nors, dideliam žemdirbių nusivylimui, Lietuvos 2014-2020 metų finansinio laikotarpio programos priemonės Briuselyje dar nepatvirtintos, taisyklių dar nėra, bet iš programos projekto, pateikto ES biurokratams įvertinti, aišku, kad galimybę pasiimti didžiąją paramos dalį turės verslo grupės, valdančios po kelias ar keliasdešimt žemės ūkio bendrovių. Joms bus labai lengva kooperuotis, nes prioritetas paramai gauti teikiamas kooperuotiems subjektams.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė jau pirmomis savo darbo dienomis pasirašė įsakymą dėl ūkių gyvybingumo skaičiavimo metodikos. Būdamas žemės ūkio ministras pasiekiau, kad ši metodika nebūtų taikoma paramos siekiantiems ūkininkams, nes tai užkerta kelią 90 proc. smulkių ir vidutinių ūkininkų gauti investicinę paramą. Kiek buvo gąsdinimų, kad kils bankrotai, lėšos bus iššvaistytos. Tačiau nuo 2009 iki 2012 metų parama pasinaudojo rekordiškai daug ūkių, o bankrotai nepasipylė.

Kaip „gyvybingas“ gali tapti ūkis, jei iš tariamo jaunųjų ūkininkų rėmimo kyla geležinėms kurpaitėms prilygintinas reikalavimas - pradėjus nuo nulio per pirmuosius metus pasiekti 8 tūkst. eurų pardavimą iš ūkio. To reikalaus Nacionalinė mokėjimo agentūra, skirianti paramą įsikurti. Žemdirbių organizacijos siūlė, jog jaunieji ūkininkai būtų remiami ir ne pagal deklaruojamus hektarus, o pagal investicijas į ūkį, gamybos lygį, darbo vietų kūrimą ir pan., kad europiniai pinigai pasiektų tuos, kurie kabinasi į žemės ūkio verslą ir lieka gyventi kaime. Pavyzdžiui, pasižada jaunas ūkininkas per 5 metus įveisti 100 mėsinių galvijų bandą ir įdarbinti 2 žmones - gauna 500 tūkst. litų paskolą. Jei sąlygos įvykdomos, paskola virsta 100 proc. parama, jei ne - reikia pradėti grąžinti paskolą. Ir jokių konkursų, jokių viešųjų pirkimų, jokių didžiulius pinigus kainuojančių verslo planų, ataskaitų ir kitokių kliuvinių, kurie atgraso naudotis ES fondų parama. Jei tokios paramos schemos būtų įdiegtos, lėšos pasiektų tuos, kuriems jų labiausiai reikia, o nenusėstų tų jaunųjų ūkininkų sąskaitose, kurie perėmė dalį ūkio iš didžiažemių savo tėvelių.

Nieko nedaroma ir stabdant neteisėtą stambiųjų žemvaldžių pasipelnymą iš valstybės. Tarkim, ūkininkas nori plėsti dirbamus plotus, bet šalia jo ūkio esančią valstybinę žemę yra išsinuomojęs kitame Lietuvos gale ūkį įregistravęs asmuo ar bendrovė. Jis jos nedirba, o tik palaiko gerą agrarinę būklę ir tai deklaruoja gaudamas išmokas. Ministerija turėtų kuo greičiau rasti būdą tinkamai sureguliuoti valstybinės žemės nuomos ir deklaravimo tvarką, kad išmokas gauti galėtų tik tie, kurie ją dirba. Būtina numatyti ir sankcijas reglamento nesilaikantiems asmenims.

ŽŪM žadintuvas būtinas. Ir ne tik kelti iš sotaus miego, kad laiku būtų atlikti gerokai pavėluoti darbai. Žadintuvo garsas turėtų būti tokio stiprumo, kad pabudintų ir sąžinę - Lietuvos ūkininkas, didelis ar mažas, jaunas ar pagyvenęs, yra mūsų maitintojas, jo pagaminta produkcija duoda naudos ne tik perdirbėjų ir prekybininkų armijai, bet ir valstybei. Embargai, krizės, sausros ir liūtys praeina, o kaimas lieka. Kartais dėl sunkiai įsivaizduojamų savo pastangų ir atsparumo. Nešti šią naštą jam privalo padėti valstybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"