TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ministro užkarda greitiesiems kreditams

2014 08 06 6:00

Savaitės naujiena: švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis tyliai tyliai, bet pasitaręs „su daug kuo“, ėmė ir brūkštelėjo parašą po įsaku, kuris dar kartą keičia tūkstančių abiturientų apsisprendimą. 

Mokyklų duris rugsėjo 1-ąją atversiantys vienuoliktokai, prieš metus nuolankiai paklusę profiliavimo reikalavimams ir susidėlioję ateities planų prioritetus, turės apsispręsti iš naujo, nes dar vienas švietimo ir mokslo ministras sumanė juos išmokyti ne tik taisyklingai rašyti lietuviškai, ne tik laisvai skaityti užsienio kalbomis, bet ir gerai skaičiuoti – kad ateityje galėtų, kaip labai taisyklingai pasakė, gerai „vesti savo namų ūkį“ ir žinotų, kiek pasiimti greitųjų kreditų.

Tai ne juokai: ministras D. Pavalkis būtent šiais argumentais - „kad visa mūsų visuomenė kiek labiau mokėtų skaičiuoti, kad susiskaičiuotų, kiek jie ima greitojo kredito, žinotų, kaip gali suskaičiuoti savo namų ūkį“ – pagrindė sprendimą nuo 2016 metų įvesti privalomąjį matematikos egzaminą tiems, kurie nori stoti į valstybės finansuojamas vietas. Kaip žinoma, to paties ministro sprendimu nuo ateinančių 2015-ųjų jiems bus privalomas ir užsienio kalbos egzaminas.

Apie asmeninį sprendimą vėl keisti reikalavimus stojantiesiems ministras ir šįsyk neįžvelgė pareigos pranešti visuomenei bei jo reformų įkaitams. „Jiems ir nereikia žinoti“, - taip prieš metus rėžė D. Pavalkis, moksleiviams pasiskundus, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie naują valstybinių brandos egzaminų vertinimo tvarką. Matyt, ir dabar mokiniams nebūtina žinoti. Jiems tik reikia susitaikyti ir paklusti viskam, ką reformatorius švietimo ministras sumano, pasitaręs „su daug kuo“.

Tiesa, žiniai apie dar vieną privalomą egzaminą iškilus į viešumą, D. Pavalkis lyg ir bandė pasiteisinti: esą derėtų tik džiaugtis pasirašytu variantu, nes tarp tų „su daug kuo“, konsultavusių jį, buvo ir tokių, kurie siūlė matematikos neišlaikiusius abiturientus palikti kartoti mokyklos kurso. Ministras, suprask, parodė gerą valią ir tokio kraštutinumo nepasirinko.

Jis vėl pasirinko chaosą: tiksliuosius mokslus, biochemiją, mediciną ir panašias kryptis matantys būsimi studentai matematikos egzaminą turės laikyti vienaip, humanitarai – kitaip, o būsimieji menininkai, tie „normalios“ visuomenės nesusipratėliai, nuo loginio mąstymo ir „namų ūkio vedimo“ pagrindų, užtikrinamų privalomojo egzamino, apskritai bus atleidžiami. Ne visi, žinoma. Dailės ir kultūros istorijos studentai, kaip ir nemeniški būsimi rašytojai ar menų kritikai iš Vilniaus universiteto, loginį mąstymą jiems garantuosiantį matematikos egzaminą privalės laikyti, o štai skulptoriai, tapytojai ir dainininkai ministro gera valia galės bohemiškai siautėti be jokios logikos, be proto imti greituosius kreditus, nes to nedaryti išmokančio egzamino jiems neteks laikyti.

Ar sprendimas dėl matematikos egzamino, įsigaliosiančio atostogaujantiems valdančiosios koalicijos partneriams tyliai sutinkant, bus ministro D. Pavalkio „su daug kuo“ pasitarus įgyvendinamų reformų viršūnė? Vargu. Netikėtai šaunančioms idėjoms įgyvendinti dar dvejus metus turintis ministras jau yra prasitaręs ir apie galbūt pilietinę visuomenę sustiprinti galėsiantį privalomąjį istorijos egzaminą, ir apie kūno kultūros pamokų, kurios pagerintų jaunuolių sveikatą, skaičiaus didinimą, ir net apie privalomą ikimokyklinį ugdymą nuo ketverių metų, nes D. Pavalkis esą turi „moksliškai pagrįstų duomenų“, kad mažieji, kuo anksčiau pradėję gauti „kažkokius mokymosi elementus“, vėliau pasieks geresnių rezultatų.

Prieš pusantrų metų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas kito didžiojo reformatoriaus – anksčiau švietimo ir mokslo ministro pareigas ėjusio Gintaro Steponavičiaus - 2012-aisiais patvirtintą ir taip pat chaosu grėsusią stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, paskelbė, kad ji prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Tuometė prezidentės patarėja švietimo klausimais Virginija Būdienė tą sumanymą tiesiai pavadino „tyliu bendrojo ugdymo perversmu“.

D. Pavalkis nekerta vienu mostu. Jis, sulaukęs tinkamos akimirkos, kyšteli vieną, kyšteli kitą sumanymą, kartais pakomentuoja, kartais atsitraukia. Sąžiningesni pedagogai tik neviešai pakalba apie tai, ką garsiai, bet beviltiškai bando pasakyti dvidešimt metų nesibaigiančių reformų sūkurio įtraukti moksleiviai: vis kaitaliojami egzaminai naudingiausi ne deklaruojamam rezultatui pasiekti, o viešai vainojamam korepetitoriavimui nelegaliai paskatinti, nes jo neretai imasi tie patys savo darbo mokyklose iki galo neatliekantys mokytojai ir taisykles mokiniams virš galvų kuriantys garbingų aukštųjų mokyklų žmonės. Juk žinių ir gebėjimų ugdymą paskatinti privalomais egzaminais vargu ar įmanoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"