TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Misija - Raudonas gaidys

2014 05 09 6:00

Ponai ir ponios, padėkite sugauti raudonąjį gaidį. O pagavę nutraukite jam galvą, arba dvi. Baiminantis, kad raudonų gaidžių yra daug, skelbiama visuotinė mobilizacija.

Tai, kas dabar vyksta Vilniaus valdžios bokštuose vaikantis gaisro Kuršių nerijoje kaltininkus, primena būtent tokią situaciją. Beviltišką situaciją, nes nukirtus vieną-dvi galvas, gaisrų simboliu tapę raudonieji gaidžiai niekur nedings. Sudeginus kelias „raganas“ ugnies demonų nepasotinsi.

Pabandykime nusileisti iš tų saulėje tviskančių sostinės dangoraižių į apačią, į pačią Kuršių neriją. Juk čia viskas ir prasidėjo. Čia viskas turi ir pasibaigti. 2006 metais – 230 ha. 2014-aisiais – 130 ha. Du gaisrai, skirtingos reakcijos. 2006 metais valdiškieji bastionai susigūžę meldėsi, kad gaisras būtų likviduotas, o šiemet iš tų bastionų rūksta dūmai ir dangų čaižo žaibai. Išdegė miškas UNESCO pasaulio paveldo pažiboje. Ar tikrai – miškas? Kas yra kalnapušynų masyvai, jei jie dega kaip šiaudų krūva iš po vištos papilvės? Tai neperžengiami žmogui svetimšalių, žemų, itin kerotų ir degių, palyginti trumpaamžių medžių sąžalynai. Gyvūnams jie tinka tik kaip slėptuvės, jokie reti paukščiai ten neperi, kitiems augalams nėra net kur augti. Bet tai kažkodėl vadinama „mišku“.

Tai nėra joks miškas, o tarsi neperžengiama kelių metrų aukščio ir šimtų metrų pločio siena. Lyg spygliuota tvora, užtvėrusi gražiausias Kuršių nerijos teritorijas. Kalnapušės – net ne landšafto formuotojos, o paprasčiausia techninė smėlio stabdymo priemonė. Jos sodintos XIX a.pab.-XX a.pr. dykumas primenančiuose smėlynuose. Anuomet jie buvo grėsmė.

O kas bus, jei tų kalnapušių nebeliks? Vėl Neringos gyvenvietėms grasins keliaujantis smėlis? Žinoma ne, nes pušų šaknys, žoliniai augalai jau sutvirtino smėlynus. Vienintelė keliaujanti kopa visoje nerijoje – Sklandytojų, ir tai – rezervatas be žmonių. Kas tikrai grasina gyvenvietėms, pirmiausia - Preilai ir Pervalkai, tai tie patys kalnapušynai, jei į juos įsimes raudonas gaidys. Ir gaudyti tą gaidį būtų nepaprastai sunku, nes gaisrams gesinti daug kur tiesiog trūksta privažiavimo takų.

Kuršių nerija tiksinčia gaisro bomba virto ne šiemet. Ir ne 2006 metais. Dar anksčiau, kai nuseno kalnapušės, suformuodamos traškančių, pleškančių šakų voratinklį, padengusį nerijos kopas. Ir tų kalnapušynų - net 1,5 tūkst. ha! Klausimas: kodėl tos karklinės pušys vis dar želia nerijoje, jei jų tiesioginės paskirties „galiojimo laikas“ jau seniai baigėsi?

Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra vienintelis nacionalinis parkas Lietuvoje, kuriam valstybė pavedė prižiūrėti miškus. Įgaliojo, bet neįgalino. Ši institucija net neturi pajėgumų ir finansinių išteklių miškais rūpintis taip, kaip tai daro medieną pardavinėjančios urėdijos. Turtingos, galingos ir kompetentingos.

Dviejų kiemsargių reikalaujama išblizginti visą Katedros aikštę. Ir pykstama, jei jie to nesugeba padaryti. Maža to: pagal dabar galiojančius teisės aktus Kuršių nerijos kalnapušynai yra tokios pačios gaisringumo kategorijos, kaip ir, tarkime, Aukštaitijos pušynai. Valstybė kelia triukšmą, kad Neringos miškai – gaisringumo viršūnėje, bet formaliai to nepripažįstama. Nėra aukštesnės kategorijos, nėra ir didesnio dėmesio, finansavimo.

Jei jau Kuršių nerija – tokia etaloninė, neeilinė rekreacinė teritorija, tai kodėl jos finansavimas – eilinis? Nacionaliniame parke trūksta eigulių, miškininkų, sezoninių darbuotojų, traktorininkų, pjūklininkų ir kt. Ar galima iš skylėto dubens norėti sveiko ąsočio efekto?

Ir kai atsitinka nelaimė, prie pušų kamienų kalami tie, kurie su esamais finansiniais ištekliais nesugebėjo padaryti kažin kokių stebuklų, o ne tie, kurie pro pirštus žiūrėjo į tuos išteklius jų nedidindami. Yra ir kitų niuansų, kurie susiję ne su pinigais, o su požiūriu. Jis juk nekainuoja. Bet ir čia užrišti visi mazgai.

Pavyzdžiui, Lietuvos įstatymai draudžia iškirstus miško plotus laikyti atvirus daugiau nei trejus metus, jei tai nėra moksliniai eksperimentai. Tik ar tai tinka Kuršių nerijai? Pažvelkite į Meškos galvos kalvą netoli Alksnynės, kuri išdegė 2006 metais. Ten dalis teritorijos – neatsodinta, palikta mokslo eksperimentui. Ir į dangų stiebiasi gražiausi beržynai, atsidengė visas nerijos reljefas, Kuršių marių panorama. Bet tai – išimtis. O ji neturėtų būti išimtis Kuršių nerijoje.

Nerijos gamtosaugininkai bando įrodyti, jog pusiasaliui nebereikia tiek daug kalnapušynų. Jie turėtų būti išnaikinti (tik jokiu būdu - neišdeginti!) ir pakeisti lietuviška, išlakiąja pušimi. Po tokį mišką ne tik malonu vaikščioti, bet ir gaisro liežuviai paliečia vien paklotę, medžių kamienus, kurių žievė greitai atauga. Ir gesinti daug lengviau, ir privažiuoti.

Kai Kuršių nerijos aplinkosaugininkai pernai prabilo apie tai, kad per 30 metų ketinama iškirsti 700 ha sausa parako statine virtusių kalnapušynų, jie buvo išvadinti „barbarais“, „vandalais“ ir pan. Dabar, štai, turime gaisrą. Tiesa yra ta, kad ypatingai teritorijai turi būti skiriamas ir ypatingas dėmesys, ir įstatyminė bazė papildyta ar pakeista specialiai Kuršių nerijai pritaikytais išimtiniais straipsniais. Nes tai, kas galioja pusiasaliui, negalioja žemyno miškams.

Kuršių nerija nėra Lietuva, tai – atskiras pasaulis su savo dėsniais, savita gamta, sudėtinga istorija, tai – atskira knyga, kurią reikia perskaityti prieš priimant sprendimus. Visą, ne tik įvadą.

Belieka tikėtis, kad išskirtiniai žmonės valdžioje ateityje nebelauks, kol ant jų galvų plaukus ims pešioti ir žarijas po padais deginti raudonas gaidys. Ir tik tada giedoti apie „nenuveiktus darbus, neatliktas pareigas“. Jei išties norima pakirpti raudonajam gaidžiui sparnus, reikia keisti požiūrį į Kuršių neriją iš esmės. Įpareigojimus turi lydėti ir adekvačios priemonės, finansai, resursai ir didėti pasitikėjimas tais, kurie Kuršių neriją pažįsta ne tik iš sraigtasparnio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"