TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Miškas Girulių uoste nežaliuos

2015 05 07 6:00

Valdininkų prusinimas jūrine išmintimi trunka jau du dešimtmečius, ir pagaliau įdėtos pastangos ima megzti vaisių. Aplinkos ministerija nebeatsisako nagrinėti uosto pasiūlymų dėl grunto gramzdinimo jūroje ir raginimų nebūti žalesniems už skandinavus, kurių išradingumas mažinant finansines sąnaudas yra pati teisingiausia ekologija. 

Po svečias šalis dažnai besidairantys Klaipėdos mokslininkai jau įsitikino ir ta mintimi bando užkrėsti kitus, kad neverta mūsų valstybei užmerkti akių matant, kaip taupo pinigus senosios jūrinės valstybės. Ne viena jų laivų dokų teršalus nustojo kaupti didžiulius plotus užimančiose aikštelėse, taiko naujesnes technologijas - chemikalais juos „suriša“ ir užbetonuoja statydamos naujas uosto krantines. Įprastas uostų akvatorijų sąnašas gabena į tolimus sąvartynus jūroje arba užpila jomis priekrantės vandenis. Ką galima sukurti iš jūros smėlio, puikiai iliustruoja naujoji Roterdamo uosto dalis Maasvlakte 2, šimtais hektarų padidinusi Olandijos teritoriją.

Lietuviai prisirašę griežtų taisyklių, kurias apversti nuo galvos ant kojų ir sustumdyti į naujas normas trunka dešimtmečius. Ir tai pasakytina ne tik apie 2002 metais patvirtintas Grunto kasimo jūrų uostų akvatorijose taisykles, dėl kurių perteklinių reikalavimų nuolat laužomos ietys, iš to kartais daroma net politika, gąsdinant klaipėdiečius, kad mūsų uostas nuodija jūrą. Ginčai nerimsta ir dėl 2007 metais nustatytų priklausomųjų želdynų plotų pramoninėse teritorijose.

Su kokiu azartu anuomet puolė nagrinėti uosto statybų projektų Klaipėdos politikai! Kur 12 proc. žaliųjų plotų? Uosto teritorijų planavimas antiįstatymiškas! - trynė rankas iš džiaugsmo kai kurie deputatai, iš vieno komiteto posėdžio į kitą kilnodami kurios nors uosto dalies detaliųjų planų tomus. Ir taip - dvejus trejus metus. Ir tik susipratus, kad iš to naudos mažai, buvo pasirinktas kompromisas - sumokėti savivaldybei kompensaciją, kuri tikrai ne visa atitekdavo miesto žaliajam rūbui puošti. Kita vertus, tai panėšėjo į savanoriškai priverstinę praktiką, kuri gyvuoja iki šiol, nors taisyklėse apie tokius susitarimus - nė žodžio. Laimė, kad visi kažkaip tylomis peršoko tuos 12 proc. priklausomųjų želdynų nagrinėjant SGD terminalo projektą, nes tokiu atveju valstybės įmonei būtų tekę apsodinti pusę Kiaulės Nugaros salos, kurioje veši tik nendrės, o paskui dėl dujų skirstymo stoties statybų jaunuolyną kirsti.

Bet dabar jau galima pasidžiaugti, jog per metus, kai Aplinkos ministeriją pasiekė parengtas želdynų normų pakeitimo projektas su vieninteliu papildomu punktu, bylojančiu, kad tvarkos aprašas netaikomas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijai, prošvaisčių matyti ir šioje srityje. Netgi ryškių pragiedrulių.

Kaip gražu buvo stebėti, kai Aplinkos ministerijos atstovas ragino Klaipėdos savivaldybės ir uosto vadovus siūlyti daugiau želdynų plotų variantų ir pakeitimus suformuluoti „iš apačios“ - patiems susitarti, kur ir kaip sodinti medžius ir net kiek procentų. Paaiškėjo, kad ministerija linkusi sutikti, kad sąvoka „želdiniai“, atsižvelgiant į uosto svarbą valstybei, apimtų akvatoriją. Vanduo gali būti suprantamas kaip vertingas rekreacijos elementas. Tokiu atveju želdynų normą uoste esą galima būtų sumažinti 3 kartus - iki 4 procentų. Tačiau uosto kompanijos, ir iki šiol sodinusios medžius kur savivaldybė nurodė, arba taisyklių pažeidimą atlyginusios pinigais, mažesnių procentų nereikalauja. Pašoma suprojektuoti plotų augalams greta uosto ar kiek tolėliau. Verslas pasirengęs prisidėti kuriant netgi miško parkus. Kompanijų vadovai svarsto, kad jei bent po 10-15 medelių dešimt įmonių pasodintų kasmet, dabartinių klaipėdiečių anūkams oštų antra Girulių giria. Žvelgiant į uosto ateitį, apie kurią gražiai kalba premjeras, laiminantis uosto plėtrą į šiaurę ir pietus, prie dabartinių 500 ha prijungiant dar maždaug 300 ha plotą, 12 proc. naujų želdinių sudarytų išties nemažai - net 36 ha. Bet kad taip būtų, į popierius bus paverstas dar ne vienas kubas medienos, nes kliūtis - ne tik ministerijos dokumentai, bet ir tai, jog Klaipėdos savivaldybė neturi medžių sodinimo metodikos.

Tačiau poslinkiais vis tiek galima pasidžiaugti. Šiemet balandį, nespėjus uostininkų sukviesti į medžių sodinimo talkas, buvo paskelbtas Smeltės botaninio draustinio saugomų augalų persodinimo ir sėjos naujose teritorijose, Kopgalyje ir Kliošiuose, viešųjų pirkimų konkursas. Tikėtina, kad šiemet surinktos trispalvio astro sėklos kitąmet pavirs naujais daigais ir sąžalynais kitose pievose, o po ketverių metų Aplinkos ministerija galės spręsti, ar jau galima naikinti botaninį draustinį uoste, iš kurio dažniau šaipomasi nei pateisinamas jo buvimas. Ir tai visai ne šventvagiška mintis, o pačių mokslininkų pasiūlytas kompromisas įvertinus kitų šalių patirtį ir prioritetus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"