Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Miškų reforma – skaidresniam ir efektyvesniam valdymui

 

Miškuose temperatūra kaista, tiksliau, ne tiek miškuose, kiek urėdijose ir nomenklatūriniuose būreliuose. Miškų valdymo pertvarka beldžiasi į duris. Reformos šalininkai kaltinami, kad juodina miškininkus, nori sunaikinti puikiai veikiančią sistemą, leis „jiems“ užvaldyti ir iškirsti visus miškus. Tačiau toks gausus isterijos bei pasipriešinimo orkestras kelia minčių, ar vis dėlto neužminta ant skaudžios vietos arba, kitaip tariant, ant baimės prarasti aukso puodą.

Į TS-LKD Planą Lietuvai esame įrašę, kad būtina efektyvinti ir skaidrinti valstybės valdomų įmonių veiklą. Po „Lietuvos geležinkelių“ urėdijos – didžiausia valstybės įmonė, valdanti Lietuvos miškus. Turime kiek daugiau nei 1 mln. hektarų miško, kurį reikia prižiūrėti ir naudoti. O valstybei – dar ir uždirbti. Ar viskas gerai? Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) teigia, kad būtina optimizuoti miškų valdymo modelį. Kita vertus, nebūtina ir šios organizacijos nuomonė. Yra požymių, kad ne viskas šioje sistemoje veikia skaidriai ir gerai.

Nors įmonė lyg ir viena, bet 42 savarankiškai veikiančios urėdijos – lyg atskiros respublikos, tvarkosi savarankiškai, ir jų rezultatai netolygūs. Būta ne vieno skandalo – nuo posto pirkimo iki neskaidrių viešųjų pirkimų, ir tai yra tik tie atvejai, apie kuriuos visuomenė sužinojo, nes šie nusikaltimai buvo laiku išaiškinti ir užkardyti. Dar visai neseniai atsisėsti į urėdo kėdę buvo galima kone visam gyvenimui. Ar valstybės įmonėje taip gali būti?

Toks gausus isterijos bei pasipriešinimo orkestras kelia minčių, ar vis dėlto neužminta ant skaudžios vietos arba, kitaip tariant, ant baimės prarasti aukso puodą.

Pirmiausia, planuojama reforma nėra netikėta žinia miškininkams, nors bandoma teigti kitaip. EBPO savo rekomendacijas pateikė tikrai ne šiemet. Ir tai tikrai ne pirmas bandymas pasiūlyti miškų ūkio tvarkymo optimizavimą.

Įdomu, kad pastarąjį kartą Seimo nariai nepalaikė savo pačių (Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės) pasiūlymo sumažinti urėdijų skaičių. Vietoj to įstatymu įtvirtino esamą – tik 42 urėdijas, ir ne mažiau. Kartais kyla klausimų, ar politikai nėra pernelyg artimai įsitraukę į urėdijų reikalus. Juk tarp Seimo narių buvo ir yra ne vienas entuziastingas medžiotojas.

Suprantu, kad reformos visuomet kelia baimių, netikrumo dėl ateities. Todėl kviesčiau Aplinkos ministeriją skirti daugiau dėmesio reformai aptarti bei jai paaiškinti minėtame sektoriuje dirbantiems žmonėms – to tikrai labai reikia. Reikia išsklaidyti gandus dėl masinio darbuotojų atleidimo, gąsdinimus dėl monopolijos sukūrimo ir miškų privatizavimo.

Reforma nepaneigia gerų miškininkų darbų. Reforma reikalinga pirmiausia tam, kad sumažintų gerokai apaugusį administracinį aparatą, išskaidrintų viešuosius pirkimus, augintų pelningumą. Pavyzdžiui, dabar urėdijos įdarbinusios po du, tris, o kai kuriais atvejais – ir penkis valstybės tarnautojus, tvarkančius buhalteriją. Per 42 urėdijas susidaro nemaži skaičiai? Optimizavimo atveju tą patį darbą galėtų dirbti keletas biurokratų. Taigi taip konsolidavus administravimą, atsirastų rezervų kelti atlyginimus nedaug uždirbantiems žemesnės grandies specialistams, tiesiogiai dirbantiems miške, o prireikus įdarbinti jų daugiau. Taigi rezultatas – mažiau biurokratų, daugiau miškininkų. Pagaliau reformos reikia ir tam, kad galėtume efektyviau konkuruoti su kaimynėmis valstybėmis, kurios dabar faktiškai užsiima lietuviškos medienos perpardavimu.

Mūsų valstybėje netrūksta darbščių žmonių, pritrūkstame tik skaidrumo ir racionalaus požiūrio į valdymą. Kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą, pagal europines normas įvairiose srityse ji turėjo padaryti daug namų darbų. Socialiniai reikalai, švietimo, kultūros ir sveikatos sritys buvo palikta tvarkyti pačioms valstybėms. Kas galėtų paneigti, kad būtent šios sritys mūsų valstybėje yra silpniausios, labiausiai stokojančios tvarkos bei dėmesio, mažiausiai progresuojančios, nes nepatyrė išorės spaudimo daryti reformas. Neabejotina, kad daliai visuomenės minėti pokyčiai būtų ne itin malonūs, tad, deja, yra ir politikų, kurie mieliau imasi kosmetinių korekcijų nei reikalo iš esmės.

Iš tiesų, kam reikia reformų, jei iš pirmo žvilgsnio viskas veikia: mokytojai moko, gydytojai gydo, traukiniai veža, miškininkai kerta ir apželdina, ir, taip, jie uždirba pelno? Tačiau kyla klausimas, ar neįmanomas efektyvesnis mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas, mažesnė administracinė našta, didesnės grąžos valstybei užtikrinimas. Ar tikrai nėra rezervų siekti didesnio skaidrumo, geresnės priežiūros korupcinėms landoms užkamšyti?

Esu už reformą – skaidresnį ir efektyvesnį valdymą. Matant ir girdint TV ekrane besisklaidantį, aplinkinius tujinantį, demagoginius gąsdinimus laidantį ir mafiozinę laikyseną demonstruojantį Kauno urėdą, mano pozicija dėl pertvarkos tik sustiprėja. Labai gerbiu sąžiningus, savo darbą mėgstančius miškininkus, tačiau gaila, kad juos, prisiėmę atstovavimo teisę, juodina tokie urėdai ir neramios miškų bei pamiškių dvasios.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"