TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Mišrainės su akmenukais tauta nepanoro

2014 07 03 6:00

Praėjo daug aistrų kėlęs referendumas, ir karštiems jo iniciatoriams tenka susitaikyti su pralaimėjimu: už painiai suveltus Konstitucijos keitimo teiginius balsavo tik 10,59 proc. visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių. Ką tai rodo?

Mūsų visuomenė pasirodė esanti brandi, suvokianti populistiškai „žemės referendumu“ pavadinto balsavimo pasekmes. Skaičiai rodo, kad „už“ balsavo net mažiau, nei buvo surinkta parašų referendumui skelbti.

Pirmiausia pasvarstykime, kaip kilo šio referendumo idėja. Abejotina, ar jo iniciatoriai, skelbdami „šventąjį karą“ prieš žemės pardavimą užsieniečiams, nesuprato, kokios pasekmės lydės jų siekį - paraišką išstoti iš Europos Sąjungos (ES). Priežastis buvo daug paprastesnė - artinosi prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, kai kurioms partijoms labai norėjosi pasigarsinti, pakelti savo reitingus. Tautininkai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, "Tvarkos ir teisingumo" partija siekė populiarumo, ir kai kurioms jų tai pavyko: Rolando Pakso partija gavo du europarlamentarų mandatus, „valstiečiai“ - vieną. Tačiau daugiausia triukšmavusiems negausiems tautininkams, kaip ir prie jų besišliejančiai "Drąsos kelio" partijai, išpopuliarėti nepavyko.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) referendumo iniciatyvos nerėmė nuo pat jos paskelbimo: pernelyg aiškiai matėme, kieno ausys kyšo iš už skambių poetiškų žodžių apie Tėvynės žemę. Tačiau vis stiprėjant iniciatorių agitacijai, vis įžūliau meluojant rinkėjams, kad žemės pardavimas užsieniečiams yra valstybės naikinimas, žmonėms reikėjo pranešti tikrą žinią, kuo gresia šis referendumas. Ir tai buvo padaryta.

Dauguma Lietuvos žmonių suvokė pasekmes, kurių neišvengtume pritarę populistinėms, suveltoms Konstitucijos pataisoms. Pirmiausia - draudimas parduoti žemę prieštarautų ES sutarčiai, kurią perrašyti bei patvirtinti turėtų ir kitos 27 valstybės. Kad referendumo organizatoriams tai nė nerūpėjo, televizijos debatų laidoje aiškiai pasakė vienas referendumo organizatorių Pranciškus Šliužas - esą tauta nuspręs, o diplomatai ir politikai paskui jau tegul derasi su ta ES, tai jų reikalas...

Populistinė demagogija, išpuoliai prieš kitaip manančius politikus tęsėsi visą agitacijos laikotarpį. Daugelį žmonių papiktino nekorektiškas, brutalus kitokią nuomonę pareiškusių signatarų, politikų puolimas.

Neabejoju, kad TS-LKD raginimas nedalyvauti referendume buvo paskelbtas tinkamu laiku ir atvėrė akis tiems, kurie dar abejojo. Tarkime, nuostata dėl „bendruomeninių“ žemės gelmių eksploatavimo tik pritarus referendumu. Aišku, kad buvo taikyta į skalūnų žvalgybą ir išgavimą, o pataikyta... į kaimo žvyrduobę ar šulinį. Žmonės, išklausę argumentus, pasirinko poziciją - esame laisvi, pritarti ar nepritarti galime ir nedalyvaudami mums primestame lošime. Neatėjimas - taip pat pozicija.

Nesistebiu, kad net atėję balsuoti referendumo šalininkai nežinojo, kaip jiems žymėti biuletenį: keturi Konstitucijos keitimo klausimai buvo suvelti į tokią mišrainę, kad joje prie valgomų dalykų buvo primesta ir aštrių akmenukų. Pavyzdžiui, galimybė skelbti referendumą surinkus 100 tūkst. piliečių parašų. Motyvas - daug žmonių emigravo, Lietuva sumažėjo. Bet pagalvokime, kaip tuomet apsaugosime valstybę nuo brangiai kainuojančių niekinių referendumų, kurie tiesiog neįvyks?

Kita vertus, Seime parengtas projektas sumažinti būtiną parašų skaičių iki 200 tūkstančių. Vadinasi, sprendimas bus. Tik ar jau laikas jį priimti? Pamąstykime, žvelgdami į Kremliaus inicijuoto Krymo „referendumo“ rezultatus.

Dirbdamas žemės ūkio ministru išsiderėjau žemės nepardavimo užsienio piliečiams termino pratęsimą trejiems metams. O ką nuveikė dabartinė valdančioji dauguma? Per beveik dvejus darbo metus „saugiklių“ įstatymą suskubo rengti tik tada, kai parašai referendumui jau buvo surinkti. Valdantieji galėjo žemės pardavimo klausimą panaudoti derybose su ES dėl didesnių išmokų žemdirbiams, tačiau nieko dėl to nedarė. Ko tylėjo, kai buvo renkami parašai, neaiškino žmonėms, kokios pasekmės gresia valstybei? Kai kurios parlamentinės partijos laukė rezultato: jei referendumas pavyks, prisišliesime, pasinaudosime.

TS-LKD vienareikšmiškai pritaria ir dabartinei dalyvaujančiųjų referendume skaičiaus kartelei - ne mažiau kaip 50 proc. balsavusiųjų. Kalbos apie emigravusius balsuotojus nieko neįtikina, jie tokie patys Lietuvos piliečiai, turintys balsavimo teisę. Privalome rasti būdų juos paskatinti dalyvauti valstybės valdyme. Jeigu referendumui pakaktų 20–30 proc. jame dalyvavusių balsuotojų ir sprendimą lemtų pusės ir vieno nuomonė, iš beprasmių ir žalingų Lietuvai balsavimų neišbristume.

Referendumu sprendžiami konstitucinio lygmens klausimai, o ne tenkinamos populistinės, dar ir kenkiančios valstybei užgaidos. Rinkėjų aktyvumą svarbiais klausimais rodo ir praėjusių Seimo rinkimų skaičiai: pirmajame ture balsuoti atėjo apie 50 proc. rinkėjų, Kauno Pramonės apygardoje, kurioje esu išrinktas, - 57 proc. rinkėjų.

Tauta sekmadienio referendume nepanoro valgyti mišrainės su akmenukais. Nors ir buvo sutelkta didžiulė agitatorių armija, mestos milžiniškos lėšos, kurių kilmė iki šiol nežinoma, nors žmonės ir buvo klaidinami dėl tikrųjų referendumo tikslų, apkvailinti Lietuvos nepavyko. Manau, ateityje atsakingiau į populistines iniciatyvas keisti valstybės kursą žiūrės ir politikai, ir Konstitucijos saugotojai, ir patys referendumų iniciatoriai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"